„Fair trade“ prekių, kurias perkant paremiami neturtingi trečiojo pasaulio ūkininkai, galima įsigyti Vakarų Europoje, JAV ir Australijoje. Vakarų pasaulis mielai perka sąžiningos prekybos ženklais pažymėtų prekių, domisi, kur jos pagamintos ir kokias pajamas gauna jas auginantys ūkininkai.
Neturtingi Pietų Amerikos ar Afrikos žemdirbiai parduoda savo produkciją Vakarų importuotojams – šie jiems garantuoja sąžiningą kainą išlaisvindami smulkiuosius tiekėjus nuo pasaulinės rinkos spaudimo ir tarpininkų lupikavimo, mat šie pasiglemžia iki 70 procentų eksportuojamos prekės vertės.
Taip remiami žemdirbiai, auginantys kavą, arbatą ar vaisius, gali išsilaikyti versle ir išmaitinti šeimą.
Vakarų šalyse kone kiekvienoje parduotuvėje yra įrengta lentynų, ant kurių esantys užrašai skelbia, kad už jose parduodamas prekes jų gamintojams sumokėta derama kaina.
Didžiausių Lietuvos prekybos centrų atstovai savaitraščiui „Panorama“ tikino girdėję apie „fair trade“ sistemą, tačiau Lietuvoje to neketinantys diegti.
„Fair trade“ judėjimas prasidėjo apie 1940-uosius, kai įvairios religinės bendruomenės bei nevyriausybinės organizacijos ėmėsi iniciatyvos už deramą kainą pirkti įvairių rankų darbo gaminių ir juos pardavinėti turtingesniuose Vakaruose. Vėliau šis prekybos būdas tapo protestu prieš diktatorišką Vakarų šalių ekonominę politiką.
1997-aisiais įkurta tarptautinė „Fair trade“ organizacija nutarė visas sąžiningos prekybos prekes žymėti vienu ženklu bei griežtai kontroliuoti, kad būtų laikomasi visų su sąžininga prekyba susijusių taisyklių.
„Fair trade“ rinkos dabar veikia 17-oje Vakarų šalių, šios remia apie 350 kooperatyvų grupių 36-iose besivystančiose šalyse. Šiose rinkoje galioja tradiciniams prekybos ryšiams neįprasti dėsniai – Vakarų importuotojai, didieji prekybininkai prekes iš neturtingų ūkininkų perka didesne nei rinkos kaina.
Taip siekiama, kad už darbą įvairių paklausių kultūrų augintojams bei tiekėjams būtų sumokama derama kaina. Taip pat norima, kad sąžininga prekyba būtų skaidri, kad už darbą būtų sumokami pinigai bei saugoma gamta, nenaudojamas vaikų darbas. „Fair trade“ sistemai priklausantys importuotojai privalo sudaryti ilgalaikes sutartis su tiekėjais iš neturtingų šalių bei teikti jiems kreditus.
Lietuvoje vyrauja skeptiška nuomonė apie „fair trade“ judėjimą: vartotojai nelinkę domėtis trečiojo pasaulio nežinomais ūkininkais ir pirkti brangesnes jų prekes. Anot pirkėjų, tokia parama – turtingųjų privilegija.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Valdas Sutkus abejojo, ar „fair trade“ prekės sudomintų Lietuvos pirkėjus. „Lietuvos prekybininkai dažnai kalba apie galimybę įsivežti tokių prekių, tačiau jie yra įsitikinę, kad šalies visuomenė dar nėra tokia sąmoninga, kad pirktų brangesnes „fair trade“ prekes“, – savaitraščiui „Panorama“ sakė V. Sutkus.
Planuodami pelną, pajamas bei verslo perspektyvas prekybininkai suvokia, kad lietuviams svarbiausias pasirinkimo motyvas yra prekės kaina. „Dažnas tautietis būtinas prekes perka neatsižvelgdamas į gamintoją ar firmos vardą. Vienintelis svarbus dalykas – kaina“, – sakė asociacijos vadovas.
Anot jo, vartotojams būtų sunku paaiškinti, kodėl „fair trade“ ženklu pažymėta prekė yra brangesnė. Pirkėjams net gali kilti įtarimų, kad kiti gaminiai, jų kainos, kilmės šalis bei pagaminimo sąlygos susijusios su nesąžiningu verslu. Prekybininkai nuogąstauja ne tik dėl to – taip pat manoma, kad vieni tiekėjai būtų nepatenkinti išskirtinių sąlygų sudarymu kitiems.
Didžiausio Baltijos šalyse prekybos tinklo „VP Market“ atstovė spaudai Viktorija Jakubauskaitė pripažino, kad bendrovė domėjosi galimybe pardavinėti „fair trade“ prekes, tačiau kol kas atsisakė šios idėjos, nes pirkėjams labai svarbi produkto kaina.
„Nors perkamoji galia auga, brangiai kainuojančias prekes renkasi labai nedidelė pirkėjų dalis“, – sakė „VP Market“ atstovė. Net ekologiški produktai „VP Market“ tinklo parduotuvėse perkami vangiai. „Ekologiškų prekių paklausa kasmet auga, tačiau dauguma pirkėjų renkasi ne tokius sveikus, bet pigesnius produktus“, – teigė V. Jakubauskaitė.
„Rimi Lietuva“ atstovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė pabrėžė: nors šiuo metu prekybos tinkle „fair trade“ prekių nėra, tik laiko klausimas, kada jų bus galima nusipirkti ir Lietuvoje. Tinklą „Rimi Lietuva“ valdančios bendrovės prekybos centruose Skandinavijoje prekiaujama „fair trade“ ženklu pažymėta kava, kakava, arbata, gėlėmis, vaisiais ir sultimis.
„Kad ši sritis taptų svarbi ir pirkėjams, ir prekybininkams, Norvegijoje daug pastangų telkė ir valstybinės institucijos“, – tikino R. Stanaitytė-Česnulienė. „Norfos mažmenos“ atstovas Darius Ryliškis sakė manąs, kad kol Lietuvoje žmonių pajamos nepakils iki europinio lygio, tokia prekyba vargiai įmanoma.