Darbo užmokesčio padidėjimą lėmė keletas veiksnių: didesnis darbo dienų skaičius, nuo liepos 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir minimalusis valandinis atlygis, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios valstybės tarnautojams darbo užmokestį skaičiavo ir mokėjo taikydamos indeksavimo koeficientą, išmokėta nesumokėto darbo užmokesčio dalis.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis po mokesčių (be individualių įmonių) trečiąjį 2006 m. ketvirtį sudarė 1239,2 lito ir, palyginti su trečiuoju 2005 m. ketvirčiu, padidėjo 26,1 procento, valstybės sektoriuje – 1292,7 lito ir buvo 27,7 procento didesnis negu trečiąjį 2005 m. ketvirtį, o privačiame sektoriuje – 1205,9 lito ir buvo 25,3 procento didesnis, palyginti su trečiuoju 2005 m. ketvirčiu.
Darbo užmokesčio padidėjimą lėmė nuo liepos 1 d. sumažintas gyventojų pajamų mokesčio tarifas (nuo 33 iki 27 procentų).
„Esminės įspūdingo darbo užmokesčio augimo priežastys yra ne tiek ciklinio, kiek struktūrinio pobūdžio. Nors spartus visos ekonomikos augimas, be abejo, didina darbo jėgos paklausą ir turi įtakos aštrėjančiai darbuotojų trūkumo problemai, pastarąją iš esmės lemia nuo narystės ES paspartėję emigracijos srautai. Vis populiaresnė tampa „protų medžioklės“ praktika, kai darbdaviai vilioja darbuotojus vieni iš kitų, siūlydami didesnį darbo užmokestį. Neretai tai vyksta net konkurentų „teritorijoje“. Vienas iš tokių pavyzdžių - didžiųjų prekybos tinklų karas dėl kasininkų, viliojant juos tiesiog darbo vietoje”, - teigia Algė Budrytė, SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė.