Patvirtintoje strategijoje – ir nuostata, neleidžianti „Mažeikių naftos“ parduoti Rusijai

Trečiadienio posėdyje Vyriausybė pritarė atnaujintai Nacionalinės energetikos strategijai, kurioje numatyta nuostata, kad energetikos įmonės negalėtų būti valdomos tos pačios šalies ūkio subjektų, iš kurios tiekiami ištekliai. Remiantis šia nuostata „Mažeikių nafta“ negalėtų būti parduota Rusijos kompanijoms.

„Ta nuostata pasiūlyta Užsienio reikalų ministerijos, tai yra europinė praktika – jei yra galimybė atskirti, tai yra teisinga, nes taip išlieka išteklių gabenimo ir apsirūpinimo vidinė kontrolė“, – po Vyriausybės posėdžio sakė ūkio ministras Vytas Navickas.

Jis sakė, kad strategijai pritarta su sąlyga, kad ją reikės suderinti su Valstybės saugumo departamentu, kuris savo pastabas pateikė likus dienai iki Vyriausybės posėdžio. Tačiau ūkio ministras sako, kad pateikti siūlymai yra daugiau redakcinio pobūdžio ir esminių pakeitimų strategijoje neturėtų būti.

Strateginiuose Lietuvos energetikos tiksluose taip pat numatoma ne vėliau kaip 2015 metais pradėti eksploatuoti naują atominę elektrinę, iki 2012 m. Lietuvos aukštos įtampos elektros tinklus sujungti su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais, sukurti bendrą regioninę gamtinių dujų saugyklą, bendrą suskystintų dujų importo terminalą, iki 2010 m. sukaupti ir palaikyti 90 dienų naftos produktų bei naftos atsargas.

V. Navicko teigimu, bendras trijų Baltijos šalių energetinės sistemos atjungimas nuo Rusijos, preliminariais skaičiavimais, kainuotų apie 3 mlrd. eurų.

Atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame šalies pirminės energijos balanse 2025 m. tikimasi padidinti iki 20 proc., elektros energijos, pagamintos termofikacinėse elektrinėse, dalį bendrame elektros energijos gamybos balanse – iki 35 proc., o biodegalų dalį šalies degalų rinkoje – iki 20 proc.

Taip pat siekiama, kad iš vienos šalies tiekiamų gamtinių dujų dalis, naudojamų energijos gamybai, metiniame Lietuvos kuro balanse būtų ne didesnė kaip 30 procentų.

Lietuvos strateginiai interesai regione – plėtoti bendrą Baltijos šalių elektros energijos rinką, bendradarbiauti su Lenkija ir Skandinavijos šalimis.

Dėl Vyriausybės pritarto projekto dar turės apsispręsti Seimas.

Atnaujinta Nacionalinė energetikos strategija apibrėžia energetikos sektoriaus vystymosi tendencijų analizę ir prognozes beveik dvidešimčiai metų.

Nacionalinė energetikos strategija atnaujinama kas penkerius metus. Šiuo metu galiojanti buvo parengta ir Seimo patvirtinta 2002 m. Ji turėjo būti atnaujinta 2007 m., tačiau Seimas 2005 m. parengta rezoliucija įpareigojo Vyriausybę ją atnaujinti šiais metais.