Siekis įsivesti eurą augins infliaciją

Atsisakius planų jau kitąmet įvesti eurą, Vyriausybė griebiasi visų įmanomų priemonių, kad šalis atitiktų Mastrichto kriterijų ir bendrąją Europos valiutą įsivestų 2010 m. Šiemet bus didinami akcizai ir veikiausiai toliau mažės gyventojų pajamų mokestis, rašo „Respublika”.

Be to, kainų šuoliui įtakos turės ir brangstantys gamtiniai ištekliai. Visi šie faktoriai, ekspertų manymu, infliaciją šalyje pakels į seniai regėtas aukštumas.

Premjeras Gediminas Kirkilas „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė, kad konvergencijos plane numatyta, jog šiais metais infliacija bus didžiausia, nes didinami akcizai rūkalams, energetikos resursų kainos yra labai aukštos, atlyginimai auga labai sparčiai.

„Mes kaip tik tai galvojame, kad šiais metaus reikėtų įsisavinti visus infliacinius veiksnius, tikintis kad po to ji mažės. Infliacija yra inercinis reiškinys, iš karto ji nesumažės, kaip tik šiais metais bus pakilimas“, - sakė jis.

Analitikai prognozuoja, kad Lietuvoje atlyginimai turėtų palaipsniui didėti. Tačiau infliacija, pasak jų, padidės iki 4 proc. – tokio kainų šuolio Lietuvoje nėra buvę daugiau kaip aštuonerius metus, praneša Lietuvos radijas.

Pasak Kainų statistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Nijolės Šaltenienės, realusis darbo užmokestis trečią 2006 m. ketvirtį padidėjo 21,4 proc.

„Tai rodo, kad darbo užmokestis iš tiesų didėjo sparčiau nei augo kainos, bet kainos taip pat gerokai ūgtelėjo. Didžiausios įtakos tam turėjo pabrangę maisto produktai, nealkoholiniai gėrimai, būsto, vandens, elektros, dujų prekės. Taip pat brango būsto priežiūros, remonto paslaugos“, – sako N. Šaltenienė.

Tačiau, anot Kainų statistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos, buvo ir prekių, kurios atpigo – benzinas, dyzeliniai degalai, taip pat vaizdo, garso įrašų aparatūra, fotoaparatai, kompiuteriai, spausdintuvai.

Tačiau finansų ministro Z. Balčyčio teigimu, jis nematąs grėsmės, mat gretimų šalių praktika rodo, kad ir dar didesnė infliacija krizių nesukelia.

SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo dr. Gitano Nausėdos nuomone, į ministerijos planus šiemet grąžinti visus rublinius indėlius reikia žiūrėti pozityviai. Pasak jo, kol neįvykdyti įsipareigojimai mūsų žmonėms, tiek dėl rublinių indėlių, tiek dėl kompensacijų už žemę, reikia kuo greičiau baigti šitą procesą ir paskui ramiai žiūrėti į priekį, rašo „Respublika”.

Pasak G. Nausėdos, kuo infliacija sparčiau išauga vienais metais, tuo lengviau pasiekti mažesnį rodiklį metais vėliau.

Todėl jis teigia manąs, kad toks infliacijos augimas nepažeidžia mūsų šansų įstoti į euro zoną 2010 m., o jei visos priemonės bus įgyvendintos laiku, 2009 m. infliacija turėtų natūraliai sumažėti. Tačiau, analitiko nuomone, 4,5-5 proc. yra kritinė riba, kurios geriau būtų neperžengti.