Alytaus miesto nekilnojamo turto agentūros „Miroda“ vadovė Rima Mitkienė pripažino, kad jos mieste nekilnojamo turto rinka yra aktyvi ir tai pastebima visus metus. Nekilnojamojo turto ekspertė tvirtino, kad Alytuje būsto pasiūla – menka, naujos statybos namų mažoka, todėl alytiškiai perka senos statybos butus it karštas bandeles.
Paklausi prekė provincijoje yra ir žemės sklypai. „Žemės Alytuje yra labai mažai, parduodamas vos vienas kitas sklypas, namas. Namų valdos sklypų kainos irgi auga, pradinė kaina – nuo 4 tūkst. litų už vieną arą – gali pakilti net iki 25 tūkst. litų“, – vardijo nekilnojamojo turto specialistė R. Mitkienė.
Pasak jos, rinką Alytuje pagyvina ir vis augantis emigrantų susidomėjimas būstu gimtinėje. Šiuo metu užsienyje gyvenantys lietuviai noriai perka žemės sklypus mūsų šalies provincijoje, nes ateityje ketina grįžti čia gyventi.
Pasak R. Mitkienės, nuo praėjusių metų rugsėjo iki šio sausio butai Alytuje pabrango nuo 5 iki 10 procentų. Ypač tokios tendencijos, jos teigimu, pastebimos 2–3 kambarių butų rinkoje.
„Per pastaruosius dvejus metus butų kainos Alytuje pakilo maždaug du tris kartus. Nekilnojamojo turto rinka suaktyvėja pavasarį ir rudenį. Šie metai – ne išimtis, juo labiau kad kainos ir dabar kyla“, – aiškino specialistė.
Jos teigimu, populiarūs senos statybos dviejų kambarių butai Alytuje šiuo metu kainuoja apie 95 tūkst. litų. Trijų kambarių butų kaina viršija 100 tūkst. litų. Senesniuose rajonuose mažesni butai kainuoja truputį pigiau, bet mažiau kaip už 70 tūkst. litų dviejų kambarių buto įpirkti neįmanoma.
„Prieš metus butų kainos buvo 15 procentų mažesnės, o prieš dvejus už tą patį butą būtumėte mokėję du kartus pigiau“, – dėstė R. Mitkienė. Specialistė prognozavo, kad šios tendencijos išsilaikys ir toliau: iki vasaros būsto kainos gali šokti aukštyn dar 2–3 procentais.
Panevėžys laukė euro
Nekilnojamojo turto vertintojas Viktoras Jurevičius, dirbantis Panevėžyje ir aplinkiniuose rajonuose, tvirtino, kad butų kainos šiuo metu Panevėžyje – stabilios. Kainų pakilimas buvo pastebimas rudenį.
„Per pastaruosius dvejus metus Panevėžyje ir visame regione kainos tik didėjo. Ir labai smarkiai. Kai kuriuose mietuose ir miesteliuose jos pakilo net du tris kartus. Ūgtelėjo ir žemės, sodybų kainos“, – sakė nekilnojamojo turto vertintojas V. Jurevičius.
Panevėžyje dviejų kambarių butą šiuo metu galima įsigyti už 80–100 tūkst. litų. Vos prieš dvejus metus tokie butai kainavo 20–40 tūkst. litų.
„Kėdainiuose, Pasvalyje, Anykščiuose per metus butų kainos irgi šoktelėjo du kartus. Manau, ši banga atsirito nuo Vilniaus. Tarkime, prieš 2–3 metus dviejų kambarių butas Kėdainiuose kainavo 18–20 tūkst. litų, dabar toks butas kainuoja 60–70 tūkst. litų“, – dėstė V. Jurevičius.
Situacija provincijoje pasikeitė akimirksniu. „Manau, kainos pakilo, nes žmonės pradėjo imti paskolas – provincija įsibėgėja ir įsidrąsina kur kas sunkiau už didžiųjų miestų gyventojus, – aiškino V. Jurevičius. – Taip pat pastebima, kad butų kainos ėmė didėti Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, o didžiausias bumas kilo prieš planuotą euro įvedimą. Žinoma, kainas sukėlė ir perpardavinėtojai, gyventojų migracija, kai didesnių miestų gyventojai ėmė keltis į mažesnius miestelius. Daug vilniečių ir kauniečių persikėlė į Kėdainius ar Ukmergę, ir būsto kainos iš karto pašoko“.
Žemės valdos aplink Panevėžį šiuo metu kainuoja nuo 10 iki 15 tūkst. litų už arą. Šioje srityje irgi justi migrantų kapitalo grįžimas – dažnai užsienyje dirbantys žmonės perka namus arba žemės valdas.
Suvalkiečiai – ramesni
Marijampolės nekilnojamojo turto agentūros vadovas Vidmantas Andriškevičius pripažino, kad šiuo metu būsto kainos mieste stabilizavosi, auga tik žemės sklypų.
„Kainos stabilizavosi praėjusių metų pabaigoje. Iki to laiko jos visą laiką kilo. Ypač staigus kainų šuolis buvo pastebėtas pirmoje praėjusių metų pusėje. Palyginus pastarųjų dvejų metų kainas, galima sakyti, kad jos ūgtelėjo du kartus“, – sakė V. Andriškevičius.
Tačiau nekilnojamojo turto ekspertas ryškaus būsto kainų kilimo Marijampolėje neprognozuoja.
„Šiuo metu Marijampolėje perkami ir butai, ir namai, ir žemė. Naujos statybos būstas – brangus, bet ir toks Marijampolėje graibstomas. Pirkimo bumas susijęs su paskolomis ir su euro įvedimo psichoze. Tiesiog atsirado galimybė gauti kreditą, nes dar prieš kelerius metus atlyginimai buvo per maži ir ne visi galėjo gauti paskolą“, – pastebėjimais dalijosi nekilnojamojo turto ekspertas.
Kainos tik didės
Bendrovės „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto ekspertas Nerijus Juodelis tvirtino, kad ir provincijoje, ir sostinėje nemažėja nekilnojamojo turto paklausa, todėl kyla ir kainos.
„Žmonės ėmė uždirbti daugiau, todėl ir kainos kilo. Tačiau jos nesmuks ir toliau. Statybų kaštai nemažės, todėl pigaus nei naujo, nei seno būsto nereikėtų tikėtis. Tiesa, būsto kainos auga greičiau nei žmonių pajamos, tad tam tikrą akimirką tas augimas gali sustoti, bet kainos mažėti neturėtų. Kitais metais prognozuojame apie 10 procentų kainų augimą. Kai kurio būsto, tarkime, labai seno, kainos gal ir nešoktelės į viršų, tačiau naujas būstas brangs ir toliau“, – tvirtino ekspertas.
„Ober-Haus“ ekspertas tikino, kad Lietuva dar atsilieka nuo ES vidurkio pagal gyvenamąjį plotą vienam gyventojui.
„Manau, gyvenamojo būsto paklausa tik didės. ES vidurkis šiuo metu yra 40 kvadratinių metrų vienam žmogui, Lietuvoje – tik 25, taigi dar privalome vytis. Žmogus, kuris turi pinigų, pirmiausia stengiasi pagerinti savo gyvenimo sąlygas“, – sakė N. Juodelis.
Šiuo metu didmiesčiuose populiariausias yra ekonominės klasės būstas: 2–3 kambarių butai naujuose namuose, toliau nuo miesto centro. Provincijoje itin perkami senos statybos dviejų kambarių butai.
Ekspertas tvirtino, kad dabartinės nekilnojamojo turto kainos dar nepasiekė lubų. „Lietuvoje kainos dar kils, nes mūsų būsto kainos dar smarkiai atsilieka nuo kitų šalių, ypač sostinėje. Tiesa, atlyginimai pas mus kyla kur kas lėčiau, bet Lietuvoje kur kas lengviau gauti ilgalaikį kreditą, o ir palūkanos – padorios“, – sakė N. Juodelis.
Tarp pasaulio turtingųjų
Tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų kompanijos „Knight Frank“ duomenimis, pagal būsto kainų augimą Vilnius nusileidžia tik kaimyninės Latvijos sostinei Rygai. Sparčiau kainos auga ir Bulgarijos bei Danijos didmiesčiuose, bet Lietuva jau lenkia daugelį Vakarų Europos šalių, Naująją Zelandiją, Australiją, Singapūrą.
Remiantis užsienio specialistų atlikto tyrimo rezultatais, nekilnojamo turto kainos Baltijos šalyse auga itin sparčiai. Pirmoje vietoje atsidūrusioje Rygoje per pastaruosius metus jos išaugo 39,2 procento (pernai – 65,9 procento).
Vilnius, kuriame būstas pernai, palyginti su 2005 metų pabaiga, pabrango maždaug 15 procentų, ekspertų sudarytame reitinge užėmė tik ketvirtą vietą. Nekilnojamojo turto brangimą analitikai susiejo su Lietuvos viltimis jau 2007 metais įsivesti eurą.
Lietuvos sostinę aplenkė Bulgarija (19 procentų), kur kainų augimas pastaruoju metu sulėtėjo trečdaliu. Manoma, būsto kainas į viršų čia kelia europiečiai, norintys įsigyti nekilnojamojo turto prie Juodosios jūros į ES įstojusioje šalyje. Britų ekspertų duomenimis, į augančių kainų traukinį jau spėjo iššokti ir Ukraina. Šioje šalyje per pastaruosius kelis mėnesius būsto kainos šoktelėjo net 10–25 procentus.