Daugiausiai darbo leidimų pernai išduota baltarusiams – 1011. Ukrainiečiai liko antri, gavę 959 darbo leidimus. Taip pat į Lietuvą oficialiai dirbti atvyko 431 rumunas, 124 rusai ir 117 kinų.
2005 metais išduota 1565 darbo leidimai, daugiausiai užpernai į Lietuvą atvyko laivų korpusų surinkėjų – 282.
2004 metais buvo išduota 877 darbo leidimai užsieniečiams, tais metais daugiausiai užsienio piliečių – 202 žmonės – įsidarbino taip pat laivų korpusų surinkėjais.
Darbuotojui ne iš Europos Sąjungos šalies į Lietuvos darbo rinką patekti nėra labai lengva, nes vietinis gyventojas visada turi pirmenybę.
Užsieniečiui reikia ne tik leidimo dirbti, kurį išduoda Darbo birža, bet ir laikino leidimo gyventi Lietuvoje, kurį gauti užtrunka iki pusės metų ir daugiau.
Tuo tarpu, nors Lietuvoje dirbančių užsienio piliečių daugėja, kelios šalies ministerijos dar tik svarsto, kaip reikėtų reguliuoti imigraciją į ir kokios imigracijos politikos reikėtų laikytis.
Per antrąjį šių metų ketvirtį turi būti parengti pasiūlymai darbo jėgos imigracijos iš trečiųjų šalių į Lietuvą politikai. Viena opiausių problemų įvardijama tai, kad nėra jokios užsienio darbuotojų ir jų šeimų integracijos, pavyzdžiui, lietuvių kalbos kursų, ar pan.
Kaip DELFI sakė Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė, tai yra darbdavio prerogatyva.
Be to, imigracija į Lietuvą dar nėra tokia didelė. Pašnekovas sako, kad apie 14 proc. Lietuvos gyventojų emigravo, o atvykę darbuotojai tesudaro kiek daugiau nei procentą šalies gyventojų.
Lietuvoje nedarbas yra 3,7 proc., tai yra žemiau realaus nedarbo lygio ribos.
Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 23,9 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams.