Dangoraižių statybai Klaipėdoje – dviprasmybių spąstai

Klaipėdos bendrajame plane numatyta miesto plėtra kelia abejonių paveldosaugininkams, nekilnojamojo turto vystytojams ir patiems politikams. Jau dabar neabejojama, kad plane paliktos dviprasmybės dėl aukštybinės statybos vers naujos kadencijos tarybą jį koreguoti, rašoma „Verslo žiniose“.

Nepaisant, kad praėjusią savaitę Klaipėdos taryba patvirtino bendrąjį miesto planą, Klaipėdos tarybos narys Naglis Puteikis prognozuoja, kad nebus apsieita be smarkių ginčų, susijusių su aukštybine statyba.

Nekilnojamojo turto vystytojas Romas Grigalevičius pažymi, kad uostamiestyje iki šiol miesto plėtra vyko gana chaotiškai ir liberaliai.

„Klaipėdoje itin aukšti pastatai statomi net ten, kur jų nebejotinai negali būti. Plėtra nėra griežtai reglamentuota. Statant aukštybinius pastatus būtina spręsti ir infrastruktūros klausimus, tam reikalingas papildomas plotas, tačiau miesto valdžia jo neskiria, o skaičiuoja kaip verslininkai, kad tik už kiekvieną žemės lopinėlį gautų pinigus“, – pasakoja jis.

Istoriniu paveldu besirūpinančios organizacijos kritikuoja naują bendrąjį Klaipėdos planą ir pabrėžia, kad agresyvi plėtra pražūtinga kultūriniam miesto savitumui bei istoriniam kraštovaizdžiui.