Pasak dr. Rymanto Kvietkausko, avarijos priežastis – vandentiekio šulinio griūtis.
„Griūties metu iš movų išsitraukė vamzdžiai ir iš jų 5 atmosferų spaudimu pasipylė vanduo. Tekėdamas kolektoriaus kanalu jis paplovė pamatus ir pastatas sugriuvo. Aš komisijos klausiu, kaip įteisinta šio kolektoriaus statyba?“ – teigė dr. R. Kvietkauskas.
Savivaldybės pareigūnai sako, kad kolektorius buvo suprojektuotas kartu su statiniu, tad buvo išduotas vienas statybos leidimas visai statybai.
„Toje vietoje mes nusižengimų tikrai nematome, nes visos procedūros, reikalingos gauti statybos leidimą buvo atliktos“, – sako Vilniaus savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento direktorius Virginijus Dastikas.
Šalia sugriuvusio namo statybas vykdančios bendrovės vadovas teigia, kad dėl avarijos negali būti kalta vien tik jų bendrovė.
„Avarija įvyko ne dėl vienos priežasties arba ne dėl vieno kaltininko. Yra dešimt smulkių aplinkybių, ar 20. Jeigu avarija įvyksta dėl vienos klaidos, tai labai retas atvejis, kadangi klaida yra labai aiški“, – teigė „Constructus“ generalinis direktorius Virgaudas Juocevičius.
Kol Vilniaus savivaldybės sudaryta komisija laukia galutinių ekspertų išvadų, kurios turėtų būti pateiktos gegužės 15 d., Kultūros paveldo departamento specialistai artimiausiu metu ketina skelbti viešą konkursą Vilniaus senamiesčio reglamentui peržiūrėti.
Svarstoma, ar istorinėje miesto dalyje uždrausti požeminių garažų statybas, arba bent jau apriboti jų gylį.
Pasak Kultūros paveldo departamento direktoriaus Albino Kuncevičiaus, vargu ar bus priimtas sprendimas visame senamiestyje uždrausti požeminių garažų statybą.
„Nežinau, ką siūlys specialistai. Mano asmenine nuomone, ne visur, kai kuriose vietose požeminiai garažai galimi. Tiktai reikia žiūrėti, kokioje vietoje ir kaip jie statomi“, – sakė A. Kuncevičiaus.
Vilniaus senamiestyje nugriuvusio namo aplinkybėms tirti ekspertus yra nusamdę ir gyventojai, statybininkai, draudėjai bei kitos suinteresuotos pusės. Nelaimės priežastį jie visi kartu ketina aptarti kitą savaitę.