Antrasis IAE reaktorius savo darbą turi baigti iki 2009 metų pabaigos, o naująją atominę jėgainę anksčiausiai tikimasi pastatyti 2015 metais, tačiau šie planai vertinami kaip pernelyg optimistiniai.
Taigi tuo laikotarpiu Lietuva visą reikiamą elektros kiekį tikisi pasigaminti pati plėsdama ir modernizuodama jau esamas jėgaines, o vėliau – papildomai planuoja importuoti pigesnę energiją.
„Lietuva pilnai apsirūpins reikiamais elektros pajėgumais ir reikiamais kuro ir transportavimo kiekiais, taip pat įsives rezervą ir bus pasiruošusi pragyventi kas beatsitiktų, o po to ieškos alternatyvų, kurios galėtų būti ne tiek patikimos, bet būtų pigesnės“, – DELFI sakė Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas.
Jo teigimu, darbo grupė parengė trijų lygmenų apsirūpinimo elektra planą. Pirmiausia bus apsirūpinama savo gaminama elektra ir sukaupiamas privalomasis rezervas trims mėnesiams.
Vėliau bus siekiama piginti Lietuvoje elektros energiją įtraukiant ir alternatyvius šaltinius.
„O jau trečias etapas yra, kai mes turėsime apsirūpinimą dviem etapais, tada žiūrime, ar rusai mums pigiau pasiūlys. Tada, kad nebūtų tiekimo saugumui rizikos, mes pasiimsime kokį nors kiekį dar papigindami paketą“, – aiškino Ūkio ministerijos sekretorius.
„Jeigu eini į svečius, prisivalgyk, tai ir svečiuose gausi, o jeigu eini neprisivalgęs, tai ir negausi“, – plano principus aiškino jis.
Importuoti teks
Kauno technologijos universiteto Energetikos technologijų instituto direktorius Jonas Gylys, taip pat dalyvavęs šio plano svarstymuose, DELFI sakė, kad sudėtinga apskaičiuoti, kiek Lietuvai reikės importuotis elektros.
Jo manymu, Lietuvai reikės importuoti maždaug 10-15 proc. reikiamos energijos.
„Faktas, kad pirmais metais po uždarymo tą deficitą pavyks uždengti nauju Elektrėnų elektrinės bloku, tai toliau vis tiek be importo tikrai neišsiversime“, – sakė jis.
Pašnekovas prognozuoja, kad tik uždarius IAE, elektros kaina gerokai šoktels, tačiau šalies poreikius bus galima patenkinti, nes yra nemažai elektrinių, kurios šiuo metu dirba ne visu pajėgumu.
J. Gylys sako, kad pastatyti elektros kabelio jungtis su Švedija ekonomiškai Lietuvai yra svarbiau, nes tada būtų galima importuoti nebrangią elektros energiją. Jo teigimu, jeigu jungčių su Švedija ir Lenkija nebus, tada Rusija gali pareikalauti mokėti gerokai aukštesnę parduodamos elektros kainą.
Optimistiniais skaičiavimais elektros tiltas su Lenkija ir elektros kabelio jungtis su Švedija galėtų būti pastatyti 2012 metais, tačiau kiti specialistai mano, kad tai gali trukti ir iki 2015 metų.
Ūkio ministras Vytas Navickas yra sakęs, kad IAE baigus darbą elektros energija Lietuvoje brangs apie 40 proc.