"Atominio reaktoriaus sustabdymo kaštus sumažina didelės ES subsidijos. Bet problema slypi kitur. Ignalina pagamina 80 proc. elektros energijos Lietuvoje, energija taip pat eksportuojama į kaimynines šalis. Ją pakeisiantis reaktorius, kurį kartu statys Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, egzistuoja tik popieriuje ir, pagal optimistines prognozes, pradės veikti tik 2015 metais", - pastebima straipsnyje "Grandininė reakcija".

Leidinys atkreipia dėmesį, kad elektros energijos trūkumas bus užpildytas deginant papildomas dujas ir naftą, kurie bus gaunami iš Rusijos, ir importuojant elektrą, taip pat greičiausiai iš Rusijos.

"Sunku įsivaizduoti, kad tai nebus susiję su politika. Lietuva iš silpnesnės pozicijos derėsis su Rusija. Net jei tai ES nesvarbu, ją turėtų sukrėsti šiurpulys pagalvojus apie milijonus tonų nepageidaujamo anglies dvideginio išskyrimą", - teigia "The Economist".

Pasak savaitraščio, vadinamosios "atomofobijos" padariniai jau aiškiai matomi Balkanuose. "Bulgarija, kuri, norėdama tapti ES nare, turėjo uždaryt du reaktorius, buvo priversta sumažinti elektros eksportą į Vakarų Balkanus, dėl to ėmė trūkti energijos Albanijoje ir Makedonijoje. Bulgarijos pareigūnai buvo apie tai perspėję ES. Regis, niekas neįsiklausė", - teigia britų leidinys.

"Kad panašios maišaties būtų išvengta Baltijos regione, akivaizdus sprendimas yra pratęsti Ignalinos gyvenimą dar dešimčiai metų, bent jau kol nepradės veikti naujas reaktorius. Tai būtų paprastas pasirinkimas (...). Atsisakydama skubiai priimtos ir pasenusios pozicijos ES gaus daug švarios energijos ten, kur jos reikia, ir sutvirtins Europos solidarumą regione", - rašo Didžiosios Britanijos savaitraštis "The Economist".

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją