Tai ėmė aiškėti penktadienį po to, kai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas dar kartą nesėkmingai bandė derėtis su marių krantinės savininkais. Mainais už bendruomenės reikmėms perduota paplūdimį miesto valdžia žemės savininkui sugebėjo pažadėti šienauti pievą ir rinkti šiukšles jo valdose.
„Miestiečiai ilsėsis, miesto valdžia kuops jų paliktą šiukšlyną, o aš biudžetui dar mokėsiu septynių tūkstančių litų vertės žemės mokestį, – išgirdęs pasiūlymą negalėjo atsigauti paplūdimio šeimininkas Jonas Mackevičius. – Vergiškos sąlygos – išeina taip, kad mokėčiau už viską. Ko gero, Savivaldybei tiek ir kainuotų valytojų bei šienpjovių darbas“.
„Sekundės“ pašnekovas prisipažino, kad mielai leistų panevėžiečiams įrengti paplūdimį, jeigu miestas atleistų jį nuo maždaug septynių tūkstančių litų žemės mokesčio.
Derybos – aklavietėje
„Savivaldybė neturi teisinio pagrindo atleisti šį savininką nuo žemės nuomos mokesčio. Tai galima tik tada, jei žemė yra gyvenamosios paskirties, o J.Mackevičiui grąžinto sklypo naudojimo pobūdis – kitas, – teisinosi Savivaldybės administracijos direktorius S.Karčinskas. – Negali Savivaldybė šios žemės ir išsinuomoti, nes nėra sklypo detaliojo plano“.
Derybininkai susitarė paskutinį kartą susitikti pirmadienį. Tačiau J.Mackevičius į susitikimą eis tik vildamasis sulaukti patrauklesnio pasiūlymo. „Jei ne – vysiu lauk visus šiukšlintojus nuo savo žemės, – patikino pensininkas. – Tačiau tikiuosi, kad Savivaldybė ras būdą, kaip išsaugoti paplūdimį ir neversti manęs sumokėti už miesto poreikius“.
Savivaldybės administracijos direktorius buvo kategoriškesnis. Jo manymu, jeigu savininkas nesutiks su jau išsakytu pasiūlymu, panevėžiečiams teks pranešti, kad vienintelis oficialus paplūdimys mieste – prarastas.
„Paskelbsime, kad jo neliko. Ir kad Savivaldybė neatsako už žmonių saugumą šioje vietoje“, – patikino S.Karčinskas.
Verda išvirtą košę
Tokio scenarijaus juodraštį galima buvo perskaityti jau praėjusiais metais – kai Aukščiausiasis Teismas įpareigojo Panevėžio miesto savivaldybę grąžinti 4 hektarus paplūdimio ir miškelio teritorijos panevėžiečiui Bronislovui Šipeliui. Kita dalis šio scenarijaus buvo sukurta šių metų pradžioje, kai miesto valdžia pati atidavė (pralošus vieną bylą – nebuvo jau kur dėtis) 2 hektarus paplūdimio J. Mackevičiui.
Savivaldybė turėjo vilčių susitarti su šiuo vyru, bet su B.Šipeliu derėtis net neplanavo. Aukščiausiasis administracinis teismas nokautavo miesto Savivaldybės administraciją – uždraudė nacionalizuoti miesto marių paplūdimio teritorijos dalį ir liepė ją grąžinti savininkui. Ko gero, teisūs buvo tie, kurie teigė, kad tokio smūgio valdininkai ir kai kurie politikai ilgai nepamirš.
Gal dėl to Savivaldybę parklupdžiusio B.Šipelio istorija vis dar be laimingos pabaigos, nes Savivaldybė sutinka atiduoti per pusę mažiau žemės, nei nurodė teismas. Grąžinamas sklypas turi būti 3-4 hektarų. Jam turėtų priklausyti daugiau nei šimtas metrų marių pakrantės. Dėl šio ginčo penkiolikos metų žemės atgavimo epopėja vėl grįžo į teismus.
Žemės savininko sūnus Artūras Šipelis patikino, kad tik Savivaldybės nenoras vykdyti teismo nutartį ir paliko miestą be paplūdimio.
Planuose – tikras paplūdimys
„Mes norėjome imtis leidžiamo rekreacinėje zonoje verslo – visų pirma įrengti patogų miestiečiams paplūdimį, – pakartojo prieš metus korespondentui išdėstyta planą A.Šipelis. – Paplūdimys jau būtų buvęs paruoštas, jeigu ne Savivaldybės paskelbtas karas“.
A.Šipelis patikino net valčių nuomoti jau pripirkęs. Tiesa, jos šiemet taip ir nebus nuleistos į vandenį.
„Manau, kad teismai užtruks. Bet vos tik laimėsime bylas, imsimės rengtis 2008 metų vasaros sezonui, – tikino A.Šipelis. – Jeigu iki šiol miesto pagrindiniu paplūdimiu šią vietą galima vadinti, tai tik nebent iš pagarbos smėliui, o mes paruošime žmonėms tikrą poilsio vietą. Pats paplūdimys bus nemokamas, bet kitos paslaugos – valčių nuoma, patogios persirengimo kabinos, švarūs tualetai ir maistas kavinėje kainuos“.
Tualetai, anot pašnekovo, bus tokie, kad miesto vadovams nebus baisu ten pasėdėti reikalui prispyrus.
Artūras Šipelis patikino, kad atgavę žemę jie prašys kaimyno J.Mackevičiaus išnuomoti jiems savo dalį paplūdimio. Beje, apie tai žemės savininkai jau yra aptarę.
Keista iniciatyva
Nemažai kam iš verslininkų keista, kad Savivaldybės administracija vis dar siekia turėti paplūdimį. Visiems aišku, kad valstybė, o šiuo atveju – miesto Savivaldybė – nepajėgi konkuruoti paslaugų kokybe su privačiu verslu. Nebent valdininkai paplūdimį bando prilyginti viešajai Panevėžio pirčiai, į kurią nemokamai praustis kviečiami vargšai.
Ta iniciatyva metus ar dvejus rūpintis Panevėžio marių paplūdimiu labiau primena politinį šou ir nė kiek – tikro miesto šeimininko požiūrio į susiklosčiusią situaciją. Juolab kad pati miesto valdžia po metų kitų galės įrodyti, kas geriau – nemokamas valdiškas paplūdimys ar privatus. „Sekundė“ jau ne kartą rašė, kad Savivaldybė turi atsarginį planą.
„Braižomas detalusis pietinės marių pakrantės planas, jame bus numatyta vieta naujam paplūdimiui, – yra pripažinęs Panevėžio meras Vitas Matuzas. – Jeigu pasirodys, kad įrengti jį įmanoma ir yra tam pinigų, miestas turės naują paplūdimį“.
Savivaldybės administracijos direktorius S.Karčinkas pripažino, kad tokių planų dar neatsisakyta.