Vos tik prasidėjusias Panevėžio pasididžiavimu turinčios tapti universalios sporto arenos statybas jau spėjo apraizgyti intrigų tinklai. Panevėžio apygardos teismas aiškinasi, ar Savivaldybė teisėtai nutraukė statybų techninės priežiūros konkursą ir, atsisakiusi privatininkų paslaugų, statybininkus kontroliuoti nusprendė pati. Savivaldybę teismui apskundė vienas iš dviejų konkurso dalyvių – „Panevėžio miestprojektas“.
Bendrovė prašo teismo įpareigoti Savivaldybę tęsti sporto arenos statybos techninės priežiūros konkursą bei pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovei sudaryti sutartis dėl priežiūros atlikimo ir uždrausti jai pačiai vykdyti statybų techninę priežiūrą.
Kol bus išnagrinėta byla, teismas tik iš dalies patenkino tokį „Panevėžio miestprojekto“ prašymą – Savivaldybė neturės teisės sudaryti sutarties, tačiau pati galės kontroliuoti statybų eigą.
Nusišalinti nematė prasmės
Arenos statybas panūdusio prižiūrėti „Panevėžio miestprojekto“ stojo ginti Statybos konsultantų ir priežiūros įmonių asociacija. Savivaldybės administracijos direktorių Stasį Karčinską, Lietuvos verslo paramos agentūrą, ūkio ministrą, Vyriausybės kanclerį, STT korupcijos prevencijos valdybą bei Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją pasiekė asociacijos valdybos prezidento Giedriaus Mišeikio pasirašytas raštas.
Jame teigiama, jog konkursas buvo nutrauktas nepagrįstai, o kontroliuoti statybas Savivaldybė panūdo neturėdama nei tam patyrusios tarnybos, nei kvalifikuotų specialistų. Rašte institucijų prašoma netgi neleisti toliau tęsti arenos statybų, jei nėra sukomplektuotos grupės, kuri jas prižiūrėtų.
Atstovauti asociacijai kovoje prieš Savivaldybę ėmęsis G.Mišeikis pats yra bendrovės Statybų priežiūros agentūra Projektų valdymo skyriaus direktorius. Ši įmonė taipogi buvo pateikusi paraišką dalyvauti Savivaldybės paskelbtame, o vėliau nutrauktame konkurse. Nepatvirtintais duomenimis, Statybų priežiūros agentūra už 15 mėnesių truksiantį darbą buvo užsiprašiusi apie 1 milijoną litų.
Tačiau G.Mišeikis nemano, jog asociacijos vardu ėmęsis aiškintis konkurso aplinkybes gali paveikti Savivaldybės sprendimą. Jis teigė netgi negalįs pasakyti, ar Statybų priežiūros agentūra iš viso dalyvavo Savivaldybės skelbtame konkurse. Tačiau pasiteiravus, ar jis neturėjęs nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo asociacijos valdyboje, G.Mišeikis „prisiminė“ netgi kainą, kurią Savivaldybei siūlė agentūra.
„Kadangi mes pralaimėjome, nes pasiūlėme didesnę kainą, į tai reaguojame kaip į normalius rinkos santykius – „Panevėžio miestprojektas“ pateikė geresnį pasiūlymą. O kaip asociacijos direktorius aš gi nepriimu sprendimų asmeniškai. Klausimas dėl kreipimosi buvo svarstytas valdyboje. Jei ir būčiau nusišalinęs, manau, įtakos sprendimui tai nebūtų turėję“, – aiškino G.Mišeikis.
Visų įstatymų nežino
Anot G.Mišeikio, Savivaldybė, kaip užsakovė ir finansavimo gavėja, neturėtų pati vykdyti statybų techninės priežiūros. Tačiau jis pripažino, kad Lietuvos teisės aktai to nedraudžia.
„Visame pasaulyje draudžia, Lietuvoje – ne. Iš principo Panevėžio savivaldybė teisės aktų nepažeidžia, bet kadangi Savivaldybė neturi struktūros tokiai priežiūrai vykdyti, kyla klausimas, kaip bus statybos prižiūrimos“, – abejojo verslininkas.
Jis teigė esąs įsitikinęs, jog Panevėžio valdininkams nėra šansų rasti tam kompetentingų aukštos kvalifikacijos specialistų.
„O tai reiškia, kad nusamdys žmogų, kuris užsimerks ir pasirašys ant visko. Ir tada statybos trestas tame objekte jau darys ką norės“, – G.Mišeikis įžvelgė areną statančiam Panevėžio statybos trestui suteiktą laisvę. Tačiau jis pripažino, kad vis dėlto egzistuoja praktika, kai pati Savivaldybė kontroliuoja jos užsakymu statomus objektus.
„Tokią įmonę turi Vilniaus savivaldybė. Bet jos negali apkaltinti, kad neturi supratimo, ką daro, nes veikia jau 20 metų“, – mano G.Mišeikis.
Asociacijos valdybos prezidentas įsitikinęs, jog Savivaldybė konkursą nutraukti turėjo teisę tik tuomet, jei jos netenkino dalyvių pasiūlyta kaina. Tačiau ir tokiu atveju neva privalėjo skelbti naują, pakoregavusi sąlygas. Anot jo, Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato tokios sąlygos, jog konkursas nutraukiamas, nes užsakovas pats imasi priežiūros. Tačiau išgirdęs, kad leidimą nutraukti konkursą Savivaldybei davė pati Viešųjų pirkimų tarnyba, G.Mišeikis pasiaiškino negalįs atsakyti į visus klausimus, nes visų teisės aktų nežino.
Teismas po teismo
„Panevėžio miestprojektas“ konkursui pateiktoje paraiškoje buvo pasisiūlęs sporto arenos statybų techninę priežiūrą vykdyti už 570 tūkst. litų. Bendrovės direktorius Vytautas Sukackas teigė neabejojantis areną statančiųjų kvalifikacija ir jais pasitikintis, tačiau Savivaldybės ketinama vykdyti priežiūra, jo nuomone, tebus formali.
„Ten prižiūrėtojai turi būti nuo ryto iki vakaro. Ir jau dabar reikia turėti jų komandą. Statybos prasideda nuo tinklų tiesimo, o šiuo metu jų nėra kam prižiūrėti“, – įsitikinęs V.Sukackas.
Su „Panevėžio miestprojektu“ Savivaldybė dar turi susitikti teisme nagrinėjant detaliųjų planų likimą. Valdininkai vos prieš keletą dienų teismui pateikė ieškinį prašydami, kad sutarties dėl daugiabučių namų teritorijų detaliųjų planų parengimo neįvykdžiusi bendrovė Savivaldybei atlygintų nuostolius ir grąžintų avansu jai sumokėtus daugiau nei 100 tūkst. litų. Detaliuosius planus „Panevėžio miestprojektas“ pagal sutartį turėjo baigti rengti dar 2005-aisiais. Bendrovė ne kartą Savivaldybės buvo perspėta, jog neįvykdžiusi sutarties sąlygų bus perduota teismui.
Pažeidimų neįžvelgė
Miesto Savivaldybės mero patarėjas investicijų klausimais Tadas Jagminas neabejojo, jog Savivaldybė teismą laimės.
Anot jo, pasikeitus Savivaldybės administracijos direktoriui buvo nuspręsta plėsti Miesto ūkio skyriaus kapitalinės statybos poskyrį. Šiuo metu jame jau dirba trys atestuoti inžinieriai, dar tiek pat ketinama priimti. T.Jagmino teigimu, atsisakius privatininkų paslaugų arenos statybų priežiūrai pakaktų 300 tūkst. litų.
„Mums reikėtų kontroliuoti dar ir priežiūrą atliekančia bendrovę – dvigubas darbas ir papildomi pinigai. Jei jau viskam samdytume „uabus“, reiktų visiškai Savivaldybę uždaryti – juk buhalteriją irgi gali tvarkyti privati įmonė“, – palygino mero patarėjas.
Be to, anot jo, verslininkai neturi pagrindo piktintis ir dėl to, jog konkurso nugalėtojas nebuvo paskelbtas – konkursas nutrauktas netgi nevertinus dalyvių pasiūlymų. Tiesa, įdomu dar ir tai, jog konkursu susidomėjusios ir jo medžiagą pasiėmusios net aštuonios įmonės, tačiau norą jame dalyvauti kažkodėl pareiškė tik dvi – „Panevėžio miestprojektas“ ir Statybų priežiūros agentūra.
Pažeidimų neįžvelgė
Savivaldybės kaltės sprendime nutraukti konkursą ir perimti sporto arenos techninę priežiūrą į savo rankas vis dėlto neįžvelgė Viešųjų pirkimų tarnyba. Pasak jos Prevencijos ir kontrolės skyriaus vedėjos Jolitos Rimos Puškorienės, Panevėžio savivaldybei leidimas nutraukti konkursą buvo išduotas įsitikinus, jog bus racionaliau panaudotos Savivaldybės biudžeto ir Europos Sąjungos arenos statybai skirtos lėšos.
„Mes, įvertinę dokumentus, matėme, kad galima konkursą nutraukti. Motyvas turėtų būti suprantamas visai visuomenei – racionalumas ir nauda. Daugelis įstaigų pačios vykdo tokią priežiūrą. Jei Savivaldybė sugalvojo, kaip taupyti projekto lėšas, nematau priežasties neleisti nutraukti konkurso“, – pabrėžė J.R.Puškorienė. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tyrimo dėl konkurso skaidrumo nesiėmė. „Iš asociacijos gautas raštas tėra informacinio pobūdžio. Jame nėra suformuluoto prašymo ištirti ir mes netirsime“, – patvirtino STT atstovas spaudai Bernardas Gailius.
