Visa tai į nepavydėtiną padėtį stumia statybas pradėjusius žmones ir kelia daugybę retorinių klausimų - kas lemia tokius procesus, kiek dar pabrangs statybinės medžiagos, kaip išvengti kainų didėjimo?
Laikas - naujakurių priešas
Vilnietis U.B., pats besisukantis statybų versle, šiandien beviltiškai skėsčioja rankomis - prieš dvejus su puse metų jis įsigijo 15 arų sklypą sostinės prieigose ir pradėjo planuoti maždaug 200 kv. metrų ploto namo statybą. Šiandien jis jau abejoja, ar sugebės ilgai brandintą projektą įgyvendinti.
“Tada už vieną arą žemės teko mokėti po 9 tūkst. litų. Daug kas stebėjosi, kad permoku, tačiau jau po trijų mėnesių analogiški greta esantys sklypai pabrango beveik dvigubai ir aš bene vienintelį kartą šioje istorijoje jaučiausi išlošęs”, - prisiminė vyriškis.
Pašnekovo teigimu, pradėjus projektuoti namą, iš pradžių viskas taip pat atrodė gana optimistiškai - verslininko šeima buvo ilgai svarsčiusi, kokio tipo, iš kokių medžiagų būsto jiems reikėtų, parengę eskizus ir atlikę gana detalius skaičiavimus. Visa tai reikėjo tik “konvertuoti” į oficialią architektų kalbą.
“Specialistai, su kuriais konsultavomės, gyrė mūsų pasirinktą projektą ir teigė, kad oficialių dokumentų tvarkymas neturėtų užtrukti ilgiau, nei konkrečiam sklypui pritaikant iš kokio nors katalogo pasirinkto standartinio kartotinio namo projektą, nes statybų eigoje vis vien neišvengiamos tam tikros korekcijos. Kadangi buvome padarę tikrai daug “namų darbų”, tikėjomės šiame etape neužtrukti ilgiau, nei paprastai nurodoma projektavimo darbų sutartyse. T.y. pradėti statybas po trijų mėnesių, kai tik bus pasirašyta sutartis su architektu. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad buvom nusiteikę pernelyg optimistiškai. Architektai tiesiog užversti užsakymais, todėl užfiksuotas projektavimo terminas tėra tuščia deklaracija. Kai jam baigiantis paaiškėja, kad į priekį pasistūmėta simboliškai, iš pradžių tai laikai smulkmena ir sutari dėl naujos datos, tačiau kai išsenka naujas laiko kreditas, pasirodo, jog padėtis beveik nepasikeitė. Tada kylančią nepasitenkinimo bangą esi priverstas slopinti, nes nutraukus sutartį su kitu architektu viską vėl teks pradėti nuo nulio”, - dėstė U.B.
Vilnietis teigė, kad, trūkus kantrybei ir nutraukus sutartį su pirmąja architektų bendrove, su naujais partneriais viskas klostėsi kiek geriau, tačiau net ir prabėgus 9 mėnesiams nuo tos dienos, kai šie apsiėmė projekte sudėlioti visus taškus ant “i”, darbas dar nėra baigtas.
“Naujoje sutartyje buvo numatyta, kad projektas turi būti baigtas 2006-ųjų gruodžio viduryje, tačiau projekto neturiu lig šiol. Preliminariais skaičiavimais, vien dėl šito vėlavimo namo statybos kaina padidėjo mažiausiai 200 tūkst. litų - tiek pabrango medžiagos ir darbo kaina”, - konstatavo būsimasis naujakurys.
Beje, nors sutartyje fiksuojamos sankcijos, gresiančios už terminų nesilaikymą, realiai baudos gali nebent simboliškai kompensuoti užsakovų praradimus.
“Mielės” statybų kainoms
Komentuodamas kainų pokyčius statybinių medžiagų bei statybų darbuotojų rinkoje garsios statybų bendrovės “Constructus” rinkodaros ir pardavimų direktorius Marekas Kovalevskis atkreipė dėmesį į vieną aplinkybę.
“Aš atidžiai seku visą informaciją, susijusią su pokyčiais rinkoje, ir tiesiogiai bendrauju su daugeliu šio sektoriaus žaidėjų, tačiau praėjusių metų pabaigoje nustebino keletas žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų. Juose buvo prognozuojama, esą nuo balandžio “labai brangs” daugelis statybinių medžiagų. Statybų bendrovės užkibo ant šio jauko ir pradėjo šluote šluoti statybinių medžiagų parduotuves bei kaupti atsargas netgi tų prekių, kurių joms pačioms nereikėjo. Visa tai verčia spėlioti apie galimus kartelinius susitarimus ar bent jau gerai apgalvotą viešųjų ryšių akciją, kurios tikslas - sukelti paniką rinkoje ir tuo pretekstu padidinti kainas”, - samprotavo M.Kovalevskis.
Įdomu ir tai, kad kurį laiką statybinės medžiagos Lenkijos šiaurės rytų regionuose buvo pastebimai mažesnės nei Lietuvoje, todėl netrukus iš čia žmonės pradėjo gabenti viską, ką tik įmanoma pakrauti į sunkvežimius - keraminius blokelius, cementą, šiltinimo medžiagas ir t.t. Tačiau prieš porą mėnesių ir ši alternatyva dingo. Oficialiai paskelbus, kad Europos futbolo čempionatas bus rengiamas Ukrainoje ir Lenkijoje, čia buvo uždegta žalia šviesa daugybei naujų investicinių projektų, susijusių su būsimuoju grandioziniu renginiu.
“Kadangi naujų infrastruktūros objektų, būtinų tokio lygio varžyboms, statybai buvo mestos didžiulės lėšos, Lenkijoje taip pat staiga pradėjo trūkti visko, kas susiję su statybomis”, - dėstė M.Kovalevskis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad net išsprendus statybinių medžiagų problemą, susiduriama su dar vienu rebusu - statybininkų.
“Tiek dėl itin išaugusių statybų apimčių, tiek dėl patyrusių specialistų migracijos, darbuotojų deficitas yra milžiniškas, todėl darbo jėgos kaina šovė aukštyn. Visa tai natūralu ir logiškai paaiškinama, jei ne viena “smulkmena”. Statybininkams mokami dideli pinigai neturi nieko bendra su jų atliekamų darbų kokybe. Mūsų įmonė atliko skaičiavimus ir konstatavo, kad jau šiandien labiau apsimoka samdyti statybos specialistus kur nors Suomijoje ir atsivežti juos dirbti į Lietuvą. Nors jiems tektų mokėti keliskart didesnius atlyginimus, apmokėti kelionę lėktuvu ir viešbutį, galų gale mes vis tiek sutaupytume - suomiai dirba triskart greičiau ir triskart kokybiškiau nei mūsiškiai darbininkai. Tai jau ne pavienio žmogaus, svajojančio apie nuosavą namą, o visos šalies problema, nes mokėti vis didesnius atlyginimus už vis prastesnę kokybę - mažų mažiausiai nelogiška”, - konstatavo “Constructus” rinkodaros ir pardavimų direktorius.
Tuo tarpu Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas, komentuodamas kainų pokyčius, teigė, jog lemiamas brangimo veiksnys yra itin spartus statybos apimčių augimas.
“Pernai jis siekė 21 proc., o šių metų pirmąjį ketvirtį - net 43 proc. Tokių tempų Lietuvoje nėra buvę, todėl net didinant statybinių medžiagų pramonės apsisukimus, tenkinti rinkos poreikių nespėjama”, - tvirtino A.Šeštakauskas.
Jo teigimu, “Akmenės cementas” per keletą pastarųjų metų gamybos apimtis padvigubino ir dabar patiekia apie 1 mln. tonų cemento, tačiau rinkos poreikis yra beveik 1,2 mln. tonų. Akmens vatą gaminanti įmonė “Paroc” dirba keturiomis pamainomis, tačiau patenkinti visų užsakymų vis vien nespėja.
“Įvertinus tai, kad pastaraisiais metais sparčiai brango energetiniai resursai ir darbo jėga, statybinių medžiagų kainų augimui susiklostė tiesiog idealios sąlygos. Statistika tai atspindi - šių metų balandžio kainas lyginant su analogiškų 2006-ųjų laikotarpiu, pasirodo, kad statybinės medžiagos pabrango daugiau nei 13 proc.“, - sakė Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas.
Tuo tarpu keramines plyteles gaminančios įmonės “Dvarčionių keramika” generalinis direktorius Juozas Raišelis tvirtino, kad, augant statybinių medžiagų kainoms, pabrango ne visos prekės.
“Tarkim, mūsų įmonėje yra gaminių, kurie ne tik nebrango, bet ir atpigo. Naujos plytelių kolekcijos, pagamintos naudojant naujas technologijas ir brangias žaliavas, žinoma, pabrango. Šiame sektoriuje yra didžiulė konkurencija, todėl rinktis tikrai yra iš ko”, - sakė J.Raišelis.
Garbės žodžio vertė
Apibendrindamas per pastaruosius metus gautas pamokas, į nesėkmingas statybas įklimpęs vilnietis pripažino, kad bene didžiausia jo padaryta klaida - pasitikėjimas žmonėmis, su kuriais bendradarbiavo rengdamasis namo statyboms.
“Buvau įsitikinęs, kad dėl visko galima susitarti civilizuotais būdais, niekam nelipant ant galvos ir neterorizuojant. Kadangi ilgą laiką būtent taip ir elgiausi, buvau maitinamas pažadais. Kai trūkus kantrybei pakeičiau kalbos toną ir atsisakiau džentelmeniškų manierų - per dvi savaites buvo atlikti darbai, kuriems anksčiau “nepakako” trijų mėnesių”, - pasakojo U.B.
Pašnekovas pastebėjo, kad anksčiau buvo įprasta, jog architektai sąmoningai vienu metu prisiimdavo daugiau projektų, negu realiai pajėgdavo įgyvendinti. Ilgą laiką tai pasiteisindavo, nes paprastai tai vienas, tai kitas objektas strigdavo ir pavykdavo visur suspėti. Tačiau kai investuotojai išmoko “stumti” savo reikalus ir beveik visi projektai vienu metu juda sėkmingai - architektų darbas tampa kertiniu kliuviniu.
“Kauno dienai” apie statybų rebusus pasakojęs verslininkas atkreipė dėmesį į dar vieną keistą šios istorijos aspektą. Kai paaiškėjo, kad senoji individualaus 220 kv. metrų ploto gyvenamojo namo statybos sąmata nebeturi nieko bendra su realybe, jis paprašė parengti naują dokumentą. Vieną užsakymą pateikė bendrovės, kurioje pats darbuojasi, specialistams, o kitą - firmai, su kuria anksčiau nebuvo turėjęs jokių sąlyčio taškų. Gauti rezultatais pribloškė dar kartą, nes pastarosios įmonės sąmata buvo daugiau nei 200 tūkst. litų didesnė už tą, kuria rengė kolegos.
“Tai labai sunku pateisinti bandymu užbėgti už akių kainų augimui, nes statant nediduką gyvenamąjį namą, birželį paklojus pamatus, spalį jis jau būtų beveik baigtas - keturių mėnesių vadinamai “dėžutei su stogu” visiškai pakanka. Vadinasi, peršasi išvada, kad statybos sektoriaus žaidėjai yra linkę piktnaudžiauti esama padėtimi ar užsakovų žinių trūkumu ir taip padidinti savo pelnus”, - apgailestavo U.B.
Rinka soti?
Verslininkas pripažino, jog susiklosčiusios aplinkybės verčia atsisakyti svajonių apie nuosavą namą - nors ir uždirbdamas gerokai daugiau nei vidutinis statistinis Lietuvos gyventojas, nertis ant kaklo beveik milijono litų dydžio paskolos kilpą, jis nedrįsta.
“Buvau pasirengęs kiekvieną mėnesį grąžinti 2000 - 2500 litų, tačiau dabar akivaizdu, kad kreditas, o drauge ir kasmėnesinės įmokos turėtų būti beveik triskart didesnės. Kol kas nežinau, ar bankas lengva ranka suteiktų milijoninę paskolą. Taip pat nežinau, ar aš pats norėčiau visą likusį gyvenimą būti to banko įkaitu”, - dėstė pašnekovas.
Tai, kad būsto kainos pradeda gąsdinti potencialius pirkėjus, patvirtino nekilnojamojo turto vystymo bendrovės “Eika” analitikai. Jie pastebėjo, kad nors balandžio ir gegužės mėnesiais tradiciškai sulėtėja visų tipų naujos statybos butų pardavimai, tačiau prestižinio naujos statybos gyvenamojo ploto (kurio kaina skaičiuojama nuo 7501 Lt už kv. metrą), pardavimų lėtėjimas yra pats ryškiausias.
Palyginti su šių metų vasariu ir kovu, naujos statybos prestižinių butų pardavimai Vilniuje per du pastaruosius mėnesius smuktelėjo daugiau nei tris kartus, nors pasiūla išliko stabili, o tai - jau ryškus kritimas. Juolab kad pernai balandį ir gegužę prestižinių butų sostinėje buvo nupirkta pusantro karto daugiau nei šiemet. Tuomet tokie būstai kainavo vidutiniškai 9 946 Lt už kvadratinį metrą, arba apie 6 proc. pigiau nei per pastaruosius du šių metų mėnesius.
Nekilnojamojo turto vystytojai aiškina, kad pastaruoju metu prabangą mėgstantiems pirkėjams tiesiog nebuvo pasiūlyta naujų ir įdomių projektų, o buvo pardavinėjami nepatrauklūs ir nelikvidūs “likučiai”.
Tačiau ekspertai prognozuoja, kad ir rudenį naujos statybos prestižinio gyvenamojo ploto pardavimai greičiausiai sumažės arba jų kainos kris, nes netgi daugiau nei milijoną litų kainuojantys prestižiniai butai Vilniuje nepasižymi išskirtine kokybe. Kita vertus, dėl iki rekordinių dydžių užaugusios prestižinio būsto kainos pirkėjai gali rinktis iš daugelio alternatyvų.
“Už tą pačią pinigų sumą dabar galima įsigyti arba vidutinio dydžio butą sostinės centre, arba dvigubai didesnį butą miesto pakraštyje, rinktis kotedžą, statyti namą sodo sklype. Tuo tarpu prestižinių butų pasiūla vis dar nelanksti ir perdėm lėta”, - aiškino bendrovės “Eika” rinkos analitikas Matas Macijauskas.
Padidėjusios banko palūkanos turėtų dar labiau komplikuoti šį rinkos segmentą, nes rudenį gyventojai skolinsis apdairiau. Jau dabar butų realizacijos tempai yra ženkliai sulėtėję, pirkėjai dažniau atšaukia rezervacijas, o rinka vis dar niekaip nereaguoja į pasikeitusią situaciją.
“Naujų prestižinių butų klasėje siūloma daug ir vienodo produkto, kuris dažnai yra nekokybiškas. Rudenį reikia tikėtis arba didesnės šio segmento įvairovės, arba atskirų projektų kainų smukimo”, - sako M. Macijauskas.