Kaip sako Kauno „Žalgirio" krepšinio klubo viceprezidentas Gediminas Navikauskas, BBI atstovams Kaune vykstantys procesai nėra suprantami. Pradinis BBI pasiūlymas siekė 486 milijonus Lt, kuriuos savivaldybė turėtų sumokėti per 25 metus.
Į šią kainą įskaičiuota pačios arenos statyba, jos eksplotavimas, operatoriaus paslaugos. Tačiau Kauno vadovų tokia kaina netenkino ir jie pareiškė už areną nemokėsią daugiau nei numatyta Koncesijos įstatyme – 200 milijonų Lt.
Prancūzai sutiko koncesijos kainą tenkančią Kauno savivaldybei sumažinti, o kitus pinigus gauti iš ES, tačiau Kauno savivaldybės atstovai pareiškė, jog BBI negali garantuoti, kad parama bus gauta.
Prancūzams nervai neišlaikė, kai Kauno vadovai pradėjo kalbėti apie derybų nutraukimą, nors BBI įvykdė konkurso sąlygas. Prancūzai pareiškė, kad pats miestas tegul ir rūpinasi ES parama.
„Prancūzai, kad nebūtų apkaltint konkurso sąlygų pažeidimu, vėl sugrįžo prie to, kad koncesijos mokestis būtų kaip ir pačiame pasiūlyme, kuris buvo priimatas, nuo 5 iki 7 milijonų eurų. Prancūzai čia nepažeidžia (konkurso sąlygų – DELFI), bet palieka galimybę miestui mokėti 2 milijonus eurų per metus su kitų pinigų gavimo galimybe iš ES ar kitų šaltinių. Toks pasiūlymas atsiųstas. Taip pat yra patikslinta statinio vertė, kad nebūtų spekuliacijų. Dabar statinio vertė yra apie 80 milijonų (eurų – DELFI) su galimybe kainą dar sumažinti", - sakė G.Navikauskas.
Kauno vadovai gavę prancūzų pasiūlymą ir toliau teigia, kad derybos bus greičiausiai nutrauktos, tačiau kodėl – aiškiai atsakyti negali.
„Nepavyko susiderėti", - sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Kas rengė konkurso sąlygas?
Dabartinei miesto valdžiai tenka spręsti praėjusios kadencijos miesto valdžios paliktas problemas.
Kauno vadovai ne kartą minėjo, kad dėl sunkiai vykstančių derybų kalta buvusi miesto valdžia. Niekas dabar negali pasakyti, kas rengė arenos statybų konkurso sąlygas. Konkurso sąlygose aiškiai matyti nenaudingos miestui sąlygos, o verslininkai tuo ir naudojasi.
BBI sąlygas įvykdė, o ką į tai atskys miesto valdžia kol kas nėra aišku. Ketvirtadienį į Kauną atvyks Nemunos salos sporto arenos projekto vadovas Jeanas Francois Legrainas, o po šio susitikimo miesto vadovai žada tarti paskutinį žodį.
Viena aišku – Kauno savivaldybė eina derybų nutraukimo keliu, BBI nenusileidžia, nes kol kas atrodo, kad koziriai prancūzų pusėje. Įvykdę konkurso sąlygas prancūzai žada kreiptis į teismus ir kol vyks teisminiai ginčai žada arenos statybų reikalus „įšaldyti" dar bent 3 metams.
„Prancūzai, jei derybos bus nutrauktos, duos į teismą, o teismai paprastai užtrunka gana ilgai. Pačiam koncesijos procese netgi dokumentuose įrašyta, kad tai vyks pagal Lietuvos Respublikos teisę, bet patį ieškinį nagrinės 3 nepriklausomi užsienio arbitrai", - sakė G.Navikauskas.
Dairosi į alternatyvius pasiūlymus
Nors derybos su BBI dar nėra nutrauktos Kauno vadovai jau aktyviai domisi alternatyviais pasiūlymais. Trečiadienį planuojamas susitikimas su Eugenijaus Miliūno architektų grupe, kuri, kaip teigia miesto vadovai, turi parengusi arenos projektą specialiai pritaikytą Nemuno salai.
„Mes domėsimės visais alternatyviais pasiūlymais ir alternatyviais projektais, kuriuos išanalizuosime. Penktadienį galėsime daugiau pakomentuoti, nes ketvirtadienį vyks susitikimas (su BBI atstovais - DELFI), po kurio mes tarsime paskutinius žodžius", - sakė A.Kupčinskas.
Tuo tarpu „Žalgirio" vadovai alternatyvius pasiūlymus vertina skeptiškai ir klausia iš kur miestas gaus pinigų arenos statyboms. Kauno mero teigimu, Kaunas pajėgus areną pastatyti paėmęs paskolą, tuo tarpu G.Navikauskas įsitikinęs priešingai.
„Alternatyvos parinkimas, kad Nemuno saloje būtų įgyvendintas Miliūno projektas neturi jokio realaus pagrindo. E.Miliūno projektui nėra pinigų – miestas neturi kreditinių rodiklių tokių, kad galėtų skolintis pinigus iš banko, kad būtų pastatyta arena", - sakė G.Navikauskas.