Permainų ženklų jau yra. Neseniai atnaujintas ūkinių prekių parduotuvės „Buitis“ pastatas, jis tapo verslo centru, nuomojančiu prekybines ir biuro patalpas. Kiek toliau, buvusioje farmacijos įmonės „Sanitas“ teritorijoje, iškilo daugiaaukštis namas, siūlantis įsigyti jame butus.

Buvusio „Planetos“ kino teatro pastatą valdanti bendrovė „Galinta ir partneriai“ netrukus pakvies į naują prekyvietę po stogu, kuri vadinsis „Planetos mugė“.

„Čia buvo kavinė, tualetas, ateidavo žmonės iš turgaus. Kino teatrui užsidarius, prekeiviai pakišo mintį šiame pastate įkurti turgų po stogu“, – pasakojo „Galintos ir partnerių“ Turto valdymo departamento specialistas Valerijonas Jucevičius.

Buvusioje kino salėje ir vestibiulyje įrengta apie 140 prekybos vietų, jau sudaromos sutartys su nuomininkais. Didelė dalis smulkiųjų prekybininkų žada turėti vietas ir turguje, ir dengtoje prekyvietėje.

„Planetos“ pastatas iš išorės nedaug pakito – tik perdažytas fasadas. Dalį išorės sienų planuojama paslėpti po reklaminiais skydais. Aikštė „Planetos“ prieigose išgrįsta naujomis trinkelėmis ir skirta automobiliams statyti.

Šalia prekyvietės žadama pastatyti šiuolaikiškus kioskus, kuriuose būtų prekiaujama žemės ūkio produkcija, gėlėmis. Nelegalūs prekeiviai, kurie rikiuojasi ant šaligatvio šalia pastato, bus vaikomi.

Planuojamas viešbutis

Koncernui „Achemos grupė“ priklausantis masyvus 8 aukštų pastatas, anksčiau priklausęs leidyklai „Šviesa“, jau beveik ištuštėjęs. Po kelių mėnesių čia turėtų užvirti statybos. Po metų joms pasibaigus duris atvers trijų žvaigždučių ekonominės klasės viešbutis.

Jame bus įrengti 86 numeriai, konferencijų salė ir maitinimo įstaiga. Ant stogo planuojama įkurdinti restoraną, iš kurio atsivers įspūdingos miesto panoramos.

Koncerno „Achemos grupė“ verslo vystymo direktorius Rimantas Sinkevičius pasakojo, kad pastato forma išliks tokia pati, keisis tik išorės apdailos medžiagos. Kiek daugiau statybininkams teks padirbėti namą pritaikant viešbučio reikmėms.

R.Sinkevičiaus nuomone, viešbučių Kaune trūksta. Stoties rajonas nėra pats prestižiškiausias, todėl čia bus ekonominės klasės, o ne 5 žvaigždučių viešbutis.

Autobusams per ankšta

Autobusų stoties šeimininkė – bendrovė „Kautra“ svarsto galimybę ieškoti patogesnės vietos savo veiklai. Šios įmonės valdybos pirmininkas Mindaugas Platūkis teigė, kad esamoje teritorijoje stotis nebeišsitenka, šiandienos poreikių nebeatitinka siaura gatvė, iš kurios yra įvažiavimas į stoties teritoriją.

M.Platūkis patikino, kad apie stoties iškėlimą tik svarstoma. Dar nėra konkrečių siūlymų, kur būtų galima iškelti autobusų stotį ir kas galėtų atsirasti jos vietoje. Be to, tai ne vien įmonės reikalas. Naujas objektas turėtų tenkinti visuomenės ir miesto poreikius.

„Nuo senų laikų susiformavusi nuomonė, kad stoties rajone būriuojasi elgetos, girtuokliai. Tačiau gyvenimas pajudėjęs į priekį. Atvažiuoja nemažai užsieniečių. Čia didelis srautas žmonių, verslininkams tereikia juos pritraukti“, – komentavo „Kautros“ atstovas. Jo nuomone, būtų logiška, jei čia atsirastų moteliai ir kitokias paslaugas svečiams teikiančios įstaigos. Tačiau kol kas infrastruktūra stoties rajone nėra išvystyta. M.Platūkis mano, kad pati rinka padiktuos, kokia bus stoties rajono ateitis.

Greta autobusų stoties 1,7 ha sklypą valdanti alkoholio gamykla „Stumbras“ taip pat prabilo apie ploto stygių. Įmonėje jau svarstoma, skaičiuojama, ar nevertėtų gamybą iškelti į užmiestį, kur užtektų ne tik gamybinių ir sandėliavimo patalpų, bet ir būtų patogu privažiuoti vilkikams.

„Stumbro“ atstovė spaudai Vaida Budrienė sakė, kad sprendimas dėl gamybos iškėlimo bus priimtas ne anksčiau kaip per metus. Iškelti gamyklą nesinori ne tik dėl to, kad didelių lėšų reikėtų technologiniams įrengimams perkelti. Baiminamasi, kad nukentėtų įmonės įvaizdis. Mat dabartinėje vietoje įmonė veikia daugiau kaip 100 metų.

Niša verslui arba gyvenimui

Tarptautinės komercinio nekilnojamojo turto konsultacijų kompanijos „Colliers International Lietuva“ Konsultavimo ir vertinimo departamento direktorius Mindaugas Kulbokas mano, kad stoties rajono vieta yra labai gera. Tačiau kvartalas kol kas plėtojasi labai stichiškai.

„Žemė čia per brangi, kad būtų patraukli investuotojams. Atsidarius „Akropoliui“, aplinkinės teritorijos labai pabrango, už bet kokį sklypą prašomi milžiniški pinigai, dažnai pranokstantys vertę“, – teigė M.Kulbokas.

Nekilnojamojo turto specialistas peikia Kauno miesto valdžią, kuri, jo įsitikinimu, neturi vizijos, kaip vystysis stoties rajonas, ir nepadeda privačiam verslui. Galbūt iš pradžių užtektų sutvarkyti gatves ir šaligatvius.

M.Kulboko nuomone, stoties rajonas galėtų būti gana palanki vieta kurtis verslo centrams. Tereikia variklio, išjudinančio aplinkines teritorijas. Pavyzdžiui, Vilniuje, kadaise ne itin patraukliose Šnipiškėse įkurdinus miesto savivaldybę, šis rajonas kaip mat virto verslo centru.

Kauno stoties rajonas galėtų virsti ir prestižiniu gyvenamuoju rajonu. O parduotuvėms sėkmės M.Kulbokas neprognozuotų dėl netoliese esančio „Akropolio“. Čia jis nekurtų ir viešbučio, nes jų poreikis Kaune netrukus bus patenkintas.

Atranda stoties rajoną

Nekilnojamojo turto bendrovės „InReal“ Tarpininkavimo departamento Kauno skyriaus vadovas Vilius Grybėnas mano, kad stoties rajonas patrauklus smulkiajai prekybai, paslaugų bendrovėms. Pamažu ši teritorija darosi patrauklesnė ir gyventi. Čia žada iškilti nemaži gyvenamieji namai, kaip tikimasi, keisiantys šio rajono įvaizdį.

„InReal“ atstovo teigimu, senamiestis ir kita centrinė miesto dalis kol kas vertinama labiau nei stotis, todėl pastarajame nekilnojamojo turto kainos 10–20 proc. žemesnės. Tačiau tikintis, kad stoties rajonas pasikeis, į čia esančius objektus noriai bus investuojama. Be to, jau nyksta riba tarp centro ir stoties rajono.

Vakarų valstybėse stočių rajonuose dažniausiai gyvenimas verda dieną ir naktį, tai vienos saugiausių vietų miestuose. Stočių prieigose stengiamasi palaikyti tvarką ir švarą, daug kur įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros. Ypač dideli žmonių srautai sudaro idealias sąlygas kurtis ir savo veiklą plėtoti prekybos, viešojo maitinimo ir paslaugų įmonėms.

„Deja, Vidurio ir Rytų Europos šalių miestuose stočių rajonai turi neigiamą atspalvį, jie dažniausiai siejami su padidėjusiu nusikalstamumu. Tačiau laikai keičiasi. Lietuvos ir gretimų šalių verslininkai atranda stoties rajonus. Pavyzdžiui, Rygos stoties rajonas yra pagrindinė miesto prekyvietė“, – pasakojo V.Grybėnas.

Pačios „InReal“ bendrovės Kauno filialas neseniai persikraustė į stoties rajoną. „Matome ilgalaikes perspektyvas, mūsų biurą patogu pasiekti iš visų miesto rajonų, o ir mums patiems patogu nuvykti pas klientus. Čia esame gerai matomi”, – teigė įmonės atstovas. Jis tiki, kad Kauno stoties rajonas greitai atsikratys neigiamo įvaizdžio ir taps patrauklia vieta mieste.

Pasak V.Grybėno, Lietuvoje susirūpinta stoties rajonų įvardžiais, daugelyje miestų pradėti rekonstrukcijos ir modernizavimo darbai.

Gamykloms – ne

Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius teigė, kad Bendrajame plane stoties rajono teritorija yra skirta komercinės paskirties objektams, yra galimybė statyti ir gyvenamuosius namus.

Galvojama, kad čia turėtų iškilti daugiafunkciniai pastatai. Pirmuosiuose aukštuose įsikurtų parduotuvės, virš jų – butai arba biurai. Nauja pramonės veikla stoties rajone nenumatyta.

N.Valatkevičiaus nuomone, iškelti autobusų stotį kitur būtų netikslinga, nes žmonėms būtų nepatogu. Tačiau apie „Stoties turgaus“ iškėlimą galvojama seniai. Kiek toliau, Šiaulių gatvėje pradėtas statyti naujasis turgus jau ne pirmus metus yra pastatas vaiduoklis.