Nauji pajėgumai
Iš šalies žvelgiant atrodo, kad Lietuva kraustosi iš proto dėl elektros gamybos pajėgumų. Vien numatomos statyti naujos elektrinės turės tiek suminės galios, kiek planuojamas naujas branduolinis reaktorius. Reikia nepamiršti ir šiuo metu turimų galių, kurių, mokslininkų teigimu, Lietuvai apsirūpinti elektra pakaktų iki 2015–2022 m.
Artimiausiais metais Kaune ir Elektrėnuose ketinama statyti kogeneracinio ciklo elektrines. Pirmosios galingumas sieks 320 MW, antrosios – 400 MW. Kartu tai sudaro beveik pusę planuojamo naujo branduolinio reaktoriaus pajėgumų.
Nacionalinėje energetikos strategijoje taip pat numatyta iki 2010 m. įrengti 200 MW suminės galios vėjo elektrinių, pastatyti 400 MW suminės galios termofikacijos elektrines Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Alytuje, Marijampolėje.
Baiminamasi priklausomybės
Ūkio ministerijos (ŪM) atstovai pripažįsta, kad pastačius naujus dujinius blokus, elektros energijos poreikį šalyje galima patenkinti. Tačiau politikai baiminasi, kad tada gerokai padidėtų Lietuvos priklausomybė nuo vienintelio dujų tiekėjo, nes didžioji dalis elektros energijos šalyje būtų gaminama iš importuojamų dujų.
„Lietuvos politikai baiminasi, kad Rusija nutrauks dujų tiekimą. Tačiau jei jau kalbame apie elektrą, reiktų žinoti, kad rusai gali atjungti ir elektros linijas, o tada mūsų sistemos stabilumas pakibtų ant plauko, – pastebi dr. R.Deksnys, Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros sistemų katedros profesorius. – Vienintelis dalykas, sulaikantis rusus nuo šio žingsnio – Kaliningrado sritis, tačiau ir ji jau pamažu tampa nepriklausoma ir pati pasigamina elektros.“
„Naujos atominės elektrinės gal ir reikia, tačiau svarbiausias dabar klausimas , ar reikia tokio galingo bloko, koks planuojamas. Suplanuotas 1600 MW galingumas per didelis ne tik Lietuvai, bet ir visoms trims Baltijos šalims“, – kalbėjo R.Deksnys.
Importuoti pigiau
ŪM atkreipė dėmesį, kad numatomos statyti kogeneracinio ciklo elektrinės efektyviai veiks (?) ir gamins santykinai pigesnę elektros energiją tik šildymo sezono metu. Brangstant kurui, prognozuojama, kad dujas naudojančių elektrinių pagamintos elektros kaina bus aukštesnė nei atominės elektrinės.
Kaip žinia, uždarius antrąjį Ignalinos atominės elektrinės (IAE) bloką, didžiausias krūvis teks Elektrėnuose stovinčiai Lietuvos elektrinei, kuri elektros gamybai naudoja dujas, o jos efektyvumas gana mažas. Jos elektros gamybos kaina gali siekti netgi 19,7–22 ct/kWh, o IAE gamybos kaina vidutiniškai yra 10 ct/kWh. R.Deksnys ramina, kad pastačius dujų turbiną, padidėtų efektyvumas ir elektra būtų pigesnė. Tačiau gerokai pigesnės elektros energijos galima importuoti iš Rusijos, kaip buvo pasielgta ir pernai, uždarius IAE remontuoti.
Kauniečių viltys
Išskirtinės elektros kainos galėtų tikėtis nebent Kaunas. Šiuo metu „Gazprom“ Kauno termofikacijos elektrinei dujas parduoda kur kas pigiau. Jei Rusijos energetikos milžinė statys naują elektrinę antrajame pagal didį šalies mieste, gali būti, kad naujoji taip pat naudosis privilegijomis. Tokiu atveju kauniečiai gali tikėtis pigesnės elektros nei kiti Lietuvos gyventojai.
„Lietuvos energijos“ duomenimis, kogeneracinio ciklo elektrinių gaminamos elektros savikaina bus mažesnė nei „Lietuvos elektrinės“ ir svyruos apie 19 ct/kWh. Kaina gali mažėti, jei dujos pigtų.
Naujos atominės elektrinės prognozuojama elektros kaina – 15–17 ct/kWh. Taigi uždarius antrąjį IAE bloką, elektra Lietuvoje gerokai pabrangs, o pradėjus veikti naujam reaktoriui turėtų šiek tiek atpigti. Tačiau kiek ateityje mokėsime už elektrą, priklausys nuo investicijų į grandiozinį projektį.
Prisidės akcizas
Šiuo metu už elektrą vidutiniškai mokame apie 30 ct/kWh. Tikėtina, kad nutraukus IAE veiklą, nuo 2010 m. elektra brangs apie 10 ct/kWh. Pridėjus akcizą, vartotojams tikrai teks mokėti ne mažiau kaip 40 ct už kilovatvalandę.
Tokias prognozes patvirtina ir ŪM. Jos duomenimis, uždarius IAE, vidutinė elektros energijos gamybos kaina šalyje bus apie 16 ct/kWh.
„Tokiu atveju vidutinis tarifas galutiniams vartotojams, palyginti su šiuo metu galiojančiomis kainomis, padidėtų apie 39 proc.“, – tvirtino ministerijos atstovai.
Pirksime bet kokia kaina
KTU profesorius R.Deksnys prognozuoja, kad tuo metu, kai bus paleista nauja atominė elektrinė, jos gaminamos elektros kaina greičiausiai bus didesnė nei valstybėse kaimynėse. Tuomet Lietuvai būtų naudingiau elektrą importuoti.
„Projekto dalyvės – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos bendrovės – pirks atitinkamą elektros energijos kiekį iš naujos atominės elektrinės už kainą, kuri padengs jos gamybos sąnaudas, nepaisydamos to, kokia tuo metu yra elektros energijos kaina rinkoje“, – tvirtina ŪM. Šios įmonės prisiims ir visą projekto riziką, tačiau Valstybės kontrolė jau dabar pripažįsta, kad šimtmečio projektui gali prireikti valstybės garantijų. Tokiu atveju valstybė suinteresuota projekto sėkme.
Galima neabejoti, kad elektrą „už bet kokią kainą“ teks vartoti ir už ją mokėti ne kam kitam, o Baltijos šalių gyventojams, tarp jų – ir mums. Į naujos atominės elektrinės projektą įtrauktos įmonės, kurios šiuo metu perduoda, skirsto ir tiekia elektrą gyventojams („Lietuvos energija“, „Rytų skirstomieji tinklai“ ir VST), ateityje ją ir gamins. Nekyla jokių abejonių, kad jos bus suinteresuotos į rinką neįsileisti nė vieno naujo tiekėjo ar gamintojo, galinčio pasiūlyti pigesnę elektrą.
Prancūzams įdomu
Šią savaitę jau sudaryta darbo grupė. Ji dalyvaus tarptautinėse derybose dėl planuojamos statyti naujos atominės elektrinės ir jungčių su Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemomis.
Prancūzijos korporacijos „Bouygues“ padalinys jau suskubo prisistatyti ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui kaip potenciali naujos atominės elektrinės statytoja. Šios korporacijos įmonė „Bouygues Bâtiment International“ dar neatsisakė planų Kaune statyti areną.
Prancūzų atstovas Edmundas Alekna sakė, kad statyti atominę elektrinę pretenduotų „Bouygues Travaux Publics SA“. „Ši kompanija teikia paslaugų kompleksą: nuo atominės elektrinės statybos ir projektavimo iki eksploatavimo ir finansinės inžinerijos. Galimybė gauti visas paslaugas iš vienų rankų ir buvo pristatyta premjerui“, – kalbėjo E.Alekna.
Jo teigimu, „Bouygues“ padalinys dalyvauja atominių elektrinių statybos projektuose Prancūzijoje ir Suomijoje. „Ši įmonė specializuojasi tokio masto projektuose, tad Lietuvos planai statyti naują atominę elektrinę prancūzams įdomūs“, – sakė pašnekovas. Anot jo, Kauno arenos projekto sėkmė neturės įtakos prancūzų ketinimams Lietuvoje statyti elektrinę.
„Bouygues Travaux Publics SA“ Suomijoje stato 1600 MW atominę elektrinę. Prancūzai per trejus metus Suomijoje pastatys reaktoriaus pastatą, keturis saugumo sistemos padalinius ir statinį branduoliniam kurui laikyti. Statybas planuojama baigti ir elektrą pradėti gaminti 2009 m.