Vienintelis būdas gauti tokių plytų – ardyti senuosius pastatus. Pagėgių savivaldybėje tai vyksta ne pirmus metus. Vien per pastarąjį mėnesį čia užfiksuoti du tokie atvejai.
Pavilkių kaime, vos už kelių kilometrų nuo Pagėgių miesto, raudonų plytų „tiekėjai“ įsisuko į Šilutės miškų urėdijai priklausančią sodybą: per kelias valandas tvartas buvo nugriautas, o plytos paruoštos išvežti. Tik Pagėgių girininkijos darbuotojų pastangų dėka – miškininkai prie sodybos surengė pasalą – plytų vagys buvo sulaikyti ir perduoti Pagėgių policijai.
Po poros savaičių plytų „prekybininkai“ jau ardė seną tvartą kitame savivaldybės krašte, Ropkojų kaime (Natkiškių sen.). Pastato griovimą sustabdė seniūnas Alvydas Montrimas.
Po gaisro sulaukia plytų pirkėjo
Vieną birželio naktį Gudų kaime (Pagėgių sen.) pleškėjo raudono mūro tvartas su mediniu priestatu. Sodybos šeimininkė Valerija Astasevičienė „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad gaisras kilo paryčiui. Įtariama, kad tvartas buvo padegtas.
Rytą į moters kiemą įvairavo vyrukas, kuris pasiūlė jai parduoti raudonas plytas. V. Astasevičienė atšovusi jam: „Pirma nudegina, o paskui atsiunčia kupčių (pirkėją)?“ Vaikinas nusišypsojęs ir pasišalinęs iš kiemo.
Po kelių dienų, apie vidurnaktį, gretimame kaime tuo pačiu Gudų pavadinimu (Pagėgių seniūnijoje yra du Gudų kaimai – aut. pastaba) netikėtai užsidegė Stanislavai Gestautienei priklausantis didelis ūkinis pastatas. Po trijų valandų jau pleškėjo raudono mūro tvartas kitame to paties kaimo gale. Įtariama, kad tie du pastatai taip pat buvo padegti dėl raudonų plytų.
S.Gestautienė, kaip ir V.Astasevičienė, rytą po gaisro sulaukė plytų pirkėjo, kuris jai už vieną plytą siūlė 70 centų. Per savaitę pas garbaus amžiaus moterį buvo atvykę iš viso per 10 pirkėjų. Brangiausiai – 2 litus už vieną plytą – siūlė mokėti kažkokios statybų bendrovės tiekėju prisistatęs vyras. Tačiau S. Gestautienė nesutiko plytų parduoti.
Viešos paslaptys policijai neįkandamos
„Valstiečių laikraščio“ korespondentui nepavyko susisiekti nei su Pagėgių policijos komisariato viršininku Stanislovu Mišeikiu (pastarasis nedirba dėl ligos), nei su jį pavaduojančiu kriminalinės policijos poskyrio vadovu Gintautu Stančaičiu. Todėl neaišku, kaip policijai sekasi tirti minėtus įvykius ir kiek pasistūmėta aiškinantis tų nusikaltimų organizatorius.
Pagėgiuose yra manančių, kad policija iki plytų užsakovų gali ir neprisikasti. Mat jau būta atvejų, kai senų pastatų naikintojai, kurie visiems buvo gerai žinomi, liko nenubausti.
Prieš kelerius metus tame pačiame Ropkojų kaime buvo nugriautas dviejų aukštų mokyklos pastatas, kuriam buvo suteiktas valstybės saugomo objekto statusas. Žmonės atvirai kalbėjo apie griovimo organizatorių. Tačiau policijai tos viešos paslapties nepavyko atskleisti.
Dabar tas „verslininkas“ eina gana aukštas pareigas Pagėgių savivaldybėje.