Tiesa, analizės autoriai neinformuoja, kokia metodologija vadovaujantis parengta apžvalga.
Kainų augimas stipriai sulėtėjo keliose Europos šalyse. Būsto kaina Estijoje 2007 m. paaugo tik 5,68 proc., lyginant su 2005 ir 2006 metais, kai buvo pastebėtas ypač spartus kainų augimo tempas. Pvz., 2006 metais kainos paaugo 77,52 proc.
Šio augimo tempų sulėtėjimo priežastis yra aukštesnės palūkanų normos ir rinkos perkaitimas. Europos centrinio banko (ECB) bazinės palūkanų normos buvo keliamos devynis kartus, kol nuo 2006 m. lapkričio mėn. jau istoriniais tapusių 2 proc. pakilo iki 4 proc. (2007 m. birželio mėn).
Kitos Europos šalys, kuriose būsto kainų pokyčių tempai sulėtėjo, lyginant 2006 ir 2007 metus, yra Prancūzija, Airija, Ispanija, Graikija, Nyderlandai, Portugalija, Švedija ir Šveicarija.
Airijoje metinis būsto kainos augimas sumažėjo – 2007 m. jis sudaro 7,44 proc. Palyginimui, 2006 m. kainos paaugo 12,07 proc. Kainų nuosmukiui įtakos turėjo ne tik palūkanų normos padidinimas, bet ir žyminio mokesčio problema.
Būstų kainos kilimo tempai sulėtėjo ir JAV. 2007 m. kainos pakilo tik 4,07 proc., lyginant su 2006 metų 12,78 proc.
Įdomu, kad Europos šalyse, kuriose nebuvo įvestas euras, kainos kasmet iki 2007 m. augo sparčiau nei euro zonos šalyse.
Pvz., Latvija, kuri planuoja įsivesti eurą 2010 m., kainų augimo požiūriu pirmauja. Sostinėje Rygoje būstų kainos padidėjo 44,23 proc. (2007 m.) – tai daugiau nei 2006 m. pastebėtas 35,64 proc. pakilimas.
Lietuvoje būstų kainos 2007 m. paaugo 26,32 proc., kai tuo tarpu 2006 m. šis skaičius buvo mažesnis – 25 proc. Lietuva 2007 m. birželio mėn. pakėlė ilgalaikių palūkanų normą nuo 4,2 proc. iki 4,6 proc.
Europos Komisija atmetė Lietuvos prašymą įsivesti eurą 2007 m., nes jos infliacijos rodiklis viršijo nustatytą lygį.