Tyrimo autoriai siūlo suvienodinti mokesčius įmonėms ir besiverčiantiems individualia veikla. Šiuo metu dirbantys su individualios veiklos pažymomis, jei iš savo pajamų neatima sąnaudų, moka 15 proc. pelno mokesčio, o jei atima – 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
Tuo tarpu įmonės atima savo sąnaudas iš pajamų ir vis tiek moka 15-13 proc. pelno mokesčio.
Taigi individualiai dirbantiems ir neatimantiems patirtų sąnaudų iš pajamų siūloma taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, koks šiuo metu taikomas smulkioms įmonėms, o neatimantiems – irgi kiek mažinti mokesčius.
Pasak tiriamojo darbo autorių, veiklų, kurias galima vykdyti su individualios veiklos liudijimu, sąrašo apribojimas leistų užtikrinti geresnį mokesčių surinkimą.
Taip pat, anot jų, individualios veiklos apmokestinimas, priklausomai nuo gautų pajamų, turėtų mažinti apsimestinės individualios veiklos paplitimą, nes toks apmokestinimas nebūtų patrauklus didesnes pajamas gaunantiems ir galėtų lemti jų norą grįžti dirbti samdomu darbuotoju.
Tyrimo autoriai mano, kad būtų netikslinga „patentininkų“ veiklą reglamentuoti atskiru įstatymu.
DELFI primena, kad Finansų ministerijos svarstymams pateiktame Verslo liudijimų gyventojams išdavimo taisyklių daliniame pakeitime numatoma trumpinti sąrašą statybos darbų, kuriuos gali atlikti verslo liudijimo turėtojai, taip pat norima nustatyti, kad tokie verslininkai savo paslaugas galėtų teikti tik gyventojams, taip pat nurodyti konkrečią kai kurių paslaugų atlikimo vietą.
Šie siūlomi pakeitimai ypač papiktino Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociaciją (LSVPA). Jos pirmininkė Zita Sorokienė DELFI anksčiau sakė, kad taip paprasčiausiai siekiama suvaržyti smulkųjį verslą ir dalį turinčių verslo liudijimus grąžinti į samdomus darbuotojus.
„Yra kirpėjų, kurie atvažiuoja į namus, tai dabar jie nebeturės teisės važiuoti, šiais laikais įrankius juk galima dezinfekuoti, į krepšį susimesti ir atvažiuoti pas klientą. Tas pats yra ir su automobilių remontu“, – anksčiau aiškino pašnekovė. Jos manymu, šis reikalavimas skatins šešėlinį verslą.
Vienintelis siūlymas, dėl kurio nė viena pusė priekaištų neturi, yra siūlymas diferencijuoti verslo liudijimų kainas darbams didžiuosiuose miestuose ir rajonuose.
Statybos bendrovės ne kartą skundėsi, kad su „patentininkais“ konkuruoti yra labai sunku, nes jų sumokami mokesčiai skiriasi, o daugelis kvalifikuotų statybininkų mieliau renkasi darbą su verslo liudijimu nei statybos bendrovėje.
Planuojama, kad šie taisyklių pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio.
LSVPA duomenimis, daugiausiai verslo liudijimų Lietuvoje išduodama prekybos ir statybos darbams. Šiuo metu iš viso yra 94 veiklos, kurioms galima įsigyti verslo liudijimą. Verslo liudijimų kainas nustato savivaldybės, o pigiausias, anot Z. Sorokienės, kainuoja 400 Lt.
Rudenį Seime ketinama sudaryti darbo grupę dėl individualios veiklos reglamentavimo.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, individuali veikla yra savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, pavyzdžiui, savarankiška kūryba, sporto, atlikėjo, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
Veiklų sąrašą, kuriomis galima verstis turint verslo liudijimą, tvirtina Vyriausybė.