Net socialdemokratų koalicijos partneriai teigia apie tokius konkrečius ketinimus nieko pastaruoju metu negirdėję ir šių savo užmačių socdemai su partneriais kol kas nederino.
G. Kirkilas ketvirtadienį žurnalistams teigė, jog šio metu Finansų ministerija atlieka skaičiavimus ir artimiausiu metu turėtų būti parengti konkretūs siūlymai.
Juos esą būtų galima priimti kartu su Vyriausybės jau pateiktu Seimui kitų metų biudžeto projektu.
„Jeigu Seimas pritartų, nuo kitų metų būtų galima tai padaryti (įvesti progresinius mokesčius – DELFI). Biudžeto apimties tai nepakeis, tik perskirstys pajamas žmonėms naudai tų, kurie gauna mažesnes pajamas. (...) Už poros savaičių tikrai pasiūlysime“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Kirkilas.
Pasak premjero, anksčiau ar vėliau esą teks įsivesti progresinius mokesčius.
„Kiekvienąkart keliu klausimą kitoms frakcijoms. Kol kas palaikymo nesulaukėme. Siūlome, nes tai mūsų programinė nuostata. Anksčiau ar vėliau supras žmonės. Neabejoju, kad per kitus rinkimus daugelis partijų įsirašys į savo programas, todėl bus įdomu, kodėl jie priešinosi tam, ką mes pasiūlėme", - teigė LSDP pirmininkas.
Socdemų atstovai Seime dar birželį buvo užregistravę Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, numatančias progresinius mokesčius, tačiau jos iki šiol taip ir nebuvo pradėtos svarstytos.
Įstatymo projekte buvo siūloma taikyti du pajamų mokesčio tarifus: pirmąjį uždirbamą 1000 Lt apmokestinti 15 proc., o likusiai sumai taikyti 27 proc. tarifą. Pataisas tikimasi pradėti svarstyti jau kitą savaitę.
Projekto autoriai tąkart tvirtino, kad Lietuvoje įvedus siūlomą progresinių mokesčių tarifų sistemą, asmuo, gaunantis 700 Lt, gautų 46 litais daugiau, o gaunantis 1000 Lt ir daugiau – beveik 82 litais daugiau.
DELFI jau skelbė, kad socialdemokratų planams įvesti Lietuvoje progresinius mokesčius nepritarė prezidentas Valdas Adamkus.
LSDP partneriai mažumos Vyriausybėje liberalcentristai (LiCS) taip pat smerkė tokius planus, kurie esą prieštarautų ir Vyriausybės programai.