Opozicinė konservatorių frakcija antradienį susitiko su Ūkio ministru Vytu Navicku, taip pat žada su ministru susitikti ir kitą savaitę, kuomet bus gautas galutinis energetikos įmonių vertinimas.
Neoficialiomis žiniomis, patikslintame vertinime RST ir VST vertės skirtumas kiek sumažėjo, tačiau kartu gerokai sumažėjo ir „Lietuvos energijos“ vertė.
Patikslintais duomenimis, VST įvertinta apie 2,9 mlrd. litų, RST – apie 2,7 mlrd. litų, „Lietuvos energija“ – apie 2,56 mlrd. litų.
Pagal tokius vertinimo duomenis, VST galėtų pretenduoti į 35 proc. nacionalinio investuotojo akcijų dalį, RST – į maždaug 33 proc., “Lietuvos energija” – į 31 proc. akcijų.
Pagal anksčiau DELFI skelbtą preliminarų vertinimą, kurį atliko konkursą laimėjusi tarptautinė bendrovė „KPMG Baltics", bendrovė VST įvertinta beveik 3 mlrd. litų, RST - 2,179 mlrd. litų , „Lietuvos energija” - 3,108 mlrd. litų.
Pagal šį, V. Navicko „juodraštiniu“ pavadintą, vertinimą, įmonių dalys būsimoje nacionalinio investuotojo bendrovėje pasiskirstytų taip: VST - 39 proc. akcijų, RST - 20 proc. akcijų, „Lietuvos energijai“ - 41 proc. akcijų. T. y. valstybės dalis, bendrai sudėjus jos valdomų bendrovių RST ir „Lietuvos energijos“ galimas akcijų dalis, sudarytų 61 proc. akcijų.
„Mums nėra aišku, kodėl atsiranda tokie skirtumai tarp juodraštinių ir galutinių vertinimų.(...) Iškyla dideli klausimai dėl „Lietuvos energijos“ vertinimo, dėl Kruonio hidroakumuliacinės ir Kauno hidroelektrinės, kai jos vertinamos vos šimtais milijonų litų – tai irgi kelia susirūpinimą. Be to, aiškiai matome, kad nepaisant visų pasikeitimų juodraštinių verčių ir dabar žinomų bei matomų verčių, nekintamas lieka vienas dalykas – būsimos „NDX Energijos“ akcijų dalies (nacionalinio investuotojo bendrovėje – DELFI) dydis“, - antradienį žurnalistams sakė A. Kubilius.
Anot konservatorių vadovo, būtent toks nekintamas VST galimos akcijų dalies dydis kelia abejonių vertinimo patikimumu, todėl Vyriausybė derybose vertinimą turėtų atskirti nuo susitarimų dėl akcijų dalies būsimoje nacionalinio investuotojo bendrovėje.
„Tokie sutapimai kelia susirūpinimą, kiek patikimas toks vertinimas ir kiek tam vertinimui turi įtakos tai, kad „NDX Energijai“ reikia išlaikyti – 38 – 39 proc. akcijų, net ir suprantant, kodėl jiems („NDX Energijai“ – DELFI) reikia tokį akcijų kiekį išlaikyti. Mes norėtume aiškesnių atsakymų ir labai aiškių vertinimų, pagrįstų aiškiais kriterijais. Ragintume ir ministrą, ir Vyriausybę, vertinimą, kuris turi būti objektyvus ir skaidrus, atskirti nuo kokių nors po to daromų susitarimų dėl to, kiek „NDX Energija“ turi turėti akcijų“, - teigė A. Kubilius.
A. Zuokas ieško atsakingų dėl RST nuvertėjimo
Valdantieji liberalcentristai (LiCS) savo ruožtu paragino įsikišti Valstybės kontrolę išsiaiškin ant, kodėl per trumpą laiką nuvertėjo valstybinės energetinės bendrovės.
Kaip antradienį išplatintame pareiškime pabrėžė LiCS vadovas Artūras Zuokas Valstybės kontrolė turi atsakyti kodėl 2002 metais RST ir VST atskiriant nuo „Lietuvos energijos“, jų turtas buvo vertinamas: RST – 31 proc., VST – 27 proc., tuo tarpu 2007 m. RST vertė jau maždaug 30 proc. mažesnė už VST (pagal pirmuosius preliminarius vertinimo duomenis – DELFI).
“Žinant, kad per šį laikotarpį vartotojų rinka tarp VST ir RST buvo neperskirstyta, o pagrindinė vertė šiame versle yra vartotojų kiekis ir pajėgumas, natūraliai kyla klausimas, kodėl privataus kapitalo bendrovė yra vertinama žymiai geriau nei valstybinio kapitalo įmonė. Atsižvelgiant į tarptautinių vertintojų išvadas būtina pareikalauti aiškių Ūkio ministro ir RST vadovų atsakymų, kur dingo valstybės jiems patikėtas turtas, mat VST ir RST turtas šiuo metu skiriasi daugiau nei 800 mln. litų”, - pabrėžė A. Zuokas.
A. Zuoko teigimu, aiškiai ir nedviprasmiškai neatsakius į šiuos klausimus, „neįmanomas tolesnis skaidrus būsimo nacionalinio investuotojo kūrimas“.
R. Budbergytė stebisi, kodėl iki šiol niekas nesikreipė į Valstybės kontrolę
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė DELFI antradienį teigė, jog Valstybės kontrolė negali kištis į energetikos įmonių vertinimą, tačiau gali įvertinti patį vertinimo procesą.
„Mes nesame vertintojai, neturime nei licenzijos, negalime kištis į patį vertinimą. Beje, kai dar liepos mėnesį vyko pasitarimas pas prezidentą, aš jau tuomet įspėjau, kad tam tikros rizikos vertinant įmones egzistuoja“, - sakė R. Budbergytė.
Valstybės kontrolierė stebėjosi, kodėl dar vasarą priimant Atominės elektrinės įstatymą, kuriuo remiantis bus kuriamas nacionalinis investuotojas, niekas tuomet nesikreipė į Valstybės kontrolę.
„Į Valstybės kontrolę galėjo kreiptis, kai buvo įstatymas priiminėjamas, bet kažkodėl tik prezidentas mūsų nuomonės tuo metu pasiklausė“, - sakė R. Budbergytė.
DELFI primena, jog dar liepą Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė po susitikimo su V. Adamkumi atkreipė dėmesį, kad kartais privatus interesas gali nesutapti su viešuoju, todėl būtina įvertinanti galimas rizikas ir valstybinė šio projekto priežiūra turi būti labai griežta.
„Mes didžiuojamės, kad ateina privatus kapitalas įgyvendinti šį projektą, yra labai svarbu vis dėlto preciziškai atstovauti viešąjį interesą viso projekto eigoje. Pirmiausiai didžiausia rizika yra, kaip bus įvertintas nepiniginis turtinis įnašas formuojant nacionalinį investuotoją, pagal kurį bus paskirstomos ir akcijos, o tuo pačiu ir balsai", – liepą atkreipė dėmesį R. Budbergytė.
V. Navickas: įmonių vertinimas nebus lemiamas veiksnys derybose
Ūkio ministras Vytas Navickas savo ruožtu prakalbo, jog energetikos bendrovių vertinimas nebus lemiamas veiksnys derybose dėl nacionalinio investuotojo.
„Vertinimas yra vienas iš etapų, kuris reikalingas ruošiant kitus dokumentus, po to seks derybinis procesas, kur mes galėsime pateikti mūsų partneriams tam tikrus argumentus, kad jų dalis per daug įvertinta ir galime susitarti, kad jie pamažintų savo dalį. Tai mes ieškome tų argumentų. (...) Tam tikri pasikeitimai vertinimuose vyksta pastoviai, mes turime antrą ar trečią vertinimo projektą, išsakom specialistų ekspertų pastabas, pastoviai procesas vyksta“, - aiškino V. Navickas.
Pirmadienį tarptautinė bendrovė „KPMG Baltics" ūkio ministro V. Navicko vadovaujamai darbo grupei pateikė galutinį Lietuvos energetikos įmonių vertinimą, kurios turėtų sudaryti nacionalinio investuotojo bendrovę, dar vadinamą „trigalviu slibinu". Tiesa, vėliau tikslinta, kad galutinai galutinis vertinimas bus pateiktas šį penktadienį.
Po pirmadienio posėdžio V. Navickas žurnalistams pripažino, kad lyginant su preliminariais duomenimis, vertinimo rezultatuose pokyčių yra, bet esą valdžios ir privataus kapitalo dalis nacionalinio investuotojo bendrovėje pernelyg nesikeitė, tačiau detalesnės informacijos nepateikė.
Jis pripažino, kad įtakos pirmadienį pateiktam vertinimui turėjo ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos praėjusią savaitę nustatytos viršutinės elektros pardavimo kainos trejiems metams.
Pirmadienio posėdyje komisijos nariams be kitų klausimų iškilo abejonių, ar pakankamai įvertintos Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir Kauno hidroelektrinė.
Oficialią informaciją apie akcijų pasidalijimą nacionalinio investuotojo bendrovėje planuojama skelbti lapkričio viduryje, kai „KPMG Baltics" parengtus akcijų konvertavimo koeficientus ir vertinimo rezultatus nuomonę pateiks Vyriausybę konsultuoti konkursą laimėjęs tarptautinis bankas „HSBC".
Ūkio ministras antradienį dar kartą pripažino, kad gali būti vėluojama pasirašyti Vyriausybės sutartį su „NDX energija“. Sutarties pasirašymas numatytas lapkričio 16 dieną, o iki 15 dienos „HSBC" turi pateikti savo vertinimą.
Anot jo, „Lietuvos energijos“ akcininkų susirinkimas numatytas lapkričio 26 d.
Šiuo metu atsiliekama ir pagal preliminarų pagrindinių veiksmų planą, kuriame numatyta, kad spalio 26 dieną jau turėjo būti paskelbti galutiniai bendrovių vertinimo rezultatai, o lapkričio 15 dieną planuota Vertybinių popierių komisijai pateikti naujai išleidžiamų „Lietuvos energijos“ akcijų prospektą.
Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija atominę jėgainę vietoj 2009 metų pabaigos uždaromos, optimistiniais vertinimais, tikisi pastatyti iki 2015 metų.
Ūkio ministras Vytas Navickas dar balandžio pradžioje, Seimui pradėjus svarstyti naujos atominės elektrinės įstatymą, spėjo, kad perkainojus nacionalinio investuotojo bendrovę sudarančių įmonių turtą, pagal preliminarius skaičiavimus, valstybės dalis šioje bendrovėje turėtų būti apie 60 proc.