Tačiau „DnB Nord“ banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka perspėja, kad oficialioji statistika neatspindi tikrosios padėties, nes į ją neįtraukiamos sutartys su pardavėjais, kai yra perkama išsimokėtinai.
„Taip pat pas mus niekas neprižiūri taip vadinamųjų greitųjų kreditų, jie irgi neįskaičiuojami į vartojimą. Jau dabar pakankamai didelė šių kreditų (vartojamųjų – DELFI) dalis BVP struktūroje, iš tikrųjų yra dar didesnė“, – DELFI sako ji.
Anot analitikės, dabartinė infliacija neskatina žmonių taupyti, todėl vartojimas vis auga. „Pas mus vartotojiškos paskolos yra pakankamai laisvai išduodamos ir apskritai tos paskolos dažnai yra imamos ne visiškai pagal paskirtį. Pavyzdžiui, vartojimo paskolas labai dažnai galima paimti remontui, jeigu neužtenka lėšų“, – dėsto pašnekovė. Anot J. Rojakos, pastaruoju metu Latvijoje ir Estijoje, kur ypač augo vartotojiškos paskolos, gyventojų susidomėjimas šiek tiek sumažėjo dėl labai pakilusios palūkanų normos.
„Jeigu kabant apie portfelio pasiskirstymą tarp Baltijos šalių, tai, be abejo, būsto paskolos pas mus buvo išvystytos mažiausiai, kadangi Lietuvoje mes pradėjome būstui skolintis kiek vėliau nei latviai ir estai“, – sakė ji.
Banko pateiktoje analizėje taip pat matyti, kad pagal paskolas būstui įsigyti Lietuva atsilieka. Didžiausią dalį BVP yra pasiskolinę estai – 35 proc., latviai kiek mažiau – 34 proc., o Lietuvos paskolų būstui portfelio dalis sudaro tik 15 proc. BVP.
Lietuva atsilieka ir pagal paskolas verslui – jos nesiekia trečdalio (29 proc.) BVP, tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 43 proc. ir 42 proc.
Banko duomenimis, Lietuvos paskolų portfelis šiais metais augo sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių – beveik 70 proc.