Būtų sužlugdytos paskatos taupyti, investuoti į finansinius produktus (draudimas, pensijos, vertybiniai popieriai), būtų visiškai pakirsti fiksuotas išmokas gaunančių asmenų - pensininkų, mokytojų - ekonominiai pagrindai. Visa tai neigiamai paveiktų ekonomikos vyksmą, sumažintų partnerių pasitikėjimą, neįmanomu padarytų eurointegracinių įsipareigojimų įvesti eurą vykdymą.
Itin klaidinga teigti, kad lito devalvavimas padėtų įveikti šios dienos baubą - infliaciją. Priešingai, lito devalvavimas (t.y. papildomų litų emisija) neleistų ištrūkti iš infliacijos gniaužtų, tačiau įsuktų nevaldomą infliacijos mašiną, teigia LLRI.
Eksportuotojai dėl devalvuoto lito turėtų tik momentinę ir iliuzinę naudą, o žalą dėl įsuktos infliacijos – ilgalaikę ir realią. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių Lietuvos konkurencingumui, devalvavus litą, būtų negrįžtamai pakenkta, nes konkurencingumo pamatai visų pirma yra tvirta valiuta.
Lito devalvavimas trumpalaikėje perspektyvoje būtų naudingas tik prasiskolinusiems spekuliantams, o taip pat struktūroms, siekiančioms sugriauti Lietuvos ekonomikos stabilumo pagrindus.
LLRI perspėja, kad “skleidžiamos kalbos apie lito devalvavimą sėja nerimą tarp žmonių, įmonių bei investuotojų, daro įtaką jų priimamiems sprendimams”, todėl Vyriausybei siūloma išlaikyti esamą pinigų politiką.