Jūros tiltas nesudomino draudimo bendrovių

Kurorto simboliu tapęs Palangos jūros tiltas šiemet veikiausiai liks neapdraustas – tokios paslaugos teikti neapsiėmė nė viena iš draudimo bendrovių, į kurias kreipėsi Savivaldybė. Viešųjų pirkimų tarnyba dar gruodį septynioms žinomoms šalies draudimo bendrovėms, draudžiančioms nekilnojamąjį turtą, išsiuntė siūlymus dalyvauti konkurse apdraudžiant jūros tiltą. Tačiau teko nusivilti - nė viena iš jų nepanoro šiemet Palangai teikti tokios paslaugos.

“Vienos bendrovės nurodė neturinčios reikiamos metodikos, kitos – kitokias priežastis. Buvo ir tokių, kurios apskritai neatsakė į Savivaldybės pasiūlymą. Nebežinome, kam besiūlyti apdrausti jūros tiltą – antrą kartą kreiptis į tas pačias bendroves nebėra prasmės”, - “Vakarinei Palangai” sakė Savivaldybės administracijos Turto ir verslo skyriaus vedėja Zoja Strikaitienė.

Tarnautojos teigimu, jūros tiltas šiemet veikiausiai taip ir liks neapdraustas.

Anksčiau – „Lietuvos draudime”

Po praūžusio uragano “Anatolijus”, 2003 m. pabaigoje bendrovėje “Lietuvos draudimas” tiltas buvo apdraustas proporciniu 40 procentų draudimu su 20 tūkst. litų siekiančia besąlygine išskaita. Nuo tada jūros tiltas buvo kasmet draudžiamas šioje bendrovėje.

Pagal sutartį už paslaugą Palanga per metus mokėdavo 2 tūkst. 600 litų, tačiau bendrovė nekompensuodavo nuostolių, jei žalos padaroma mažiau nei už 20 tūkst. litų.

Teko nusivilti

Žiemą pajūryje siautėjančios audros kasmet pridaro didesnių ar mažesnių nuostolių. Palangiškiai dar puikiai prisimena, kaip prieš metus sausio pradžioje siautėjęs vėjas ir didžiulės bangos nudraskė tilto lentas, sulaužė turėklus, ir miestas buvo priverstas skaičiuoti dešimttūkstantinius nuostolius.

Tąkart po tiltą nuniokojusios audros draudimo išmoką tikėjęsi gauti miesto valdžios atstovai turėjo skaudžiai nusivilti – apskaičiavę, jog žalos padaryta už maždaug 92 tūkst. litų, palangiškiai iš draudimo bendrovės gavo išmoką, siekiančią tik 40 proc. nuostolių, iš šios sumos dar atskaičiuota 20 tūkst. litų franšizė.. Į Savivaldybės sąskaitą “Lietuvos draudimas” pernai pervedė 15 tūkst. litų.

Nenori išlygų

Pasirodo, tokia situacija netenkino ne tik Savivaldybės, bet ir draudimo kompanijos. “Nenorime ir, turbūt, neturime teisės konkuruoti su kuo mažesne kaina, darydami išlygas sutartyje”, - paklaustas, dėl kokių priežasčių “Lietuvos draudimas” šiemet nepanoro drausti jūros tilto, „Vakarinei Palangai“ sakė šios bendrovės atstovas ryšiams su visuomene Valdas Lopata.

Anot V.Lopatos, tiltas yra labai rizikingas objektas – tai parodė ir praėjusios žiemos įvykiai. Pajūryje siautėjančios audros gali pridaryti milijoninių nuostolių, todėl ir draudimo įmoka, bendrovės atstovo teigimu, turėtų būti iki keliolikos kartų didesnė, nei buvo numatyta iki šiol galiojusioje sutartyje su Savivaldybe.

Reikalinga didesnė įmoka

“Praėjusiais metais bendrovė Savivaldybei sumokėjo 15 tūkst. litų. Tačiau mes esame suinteresuoti, kad draudimo sutartis būtų kokybiška ir atlygintų tuos nuostolius, kurie patiriami įvykus nelaimei”, - teigė V.Lopata.

Tai padaryti, anot “Lietuvos draudimo” atstovo, galima tik dviem būdais – sutartyje numatyti ženkliai didesnę metinę draudimo įmoką, kuri vargu ar tenkintų Savivaldybę, arba siūlyti tik dalinį jūros tilto draudimą. “Tačiau mes norime užtikrinti kokybę, o ne konkuruoti žema kaina”, - sakė “Lietuvos draudimo” atstovas.