Didžioji jų dalis įtraukta į rezervinių projektų sąrašą, nepatvirtinti arba kelerius metus svarstomi.
Iš projektų, kurių paraiškos buvo pateiktos 2006 metų Europos Sąjungos ir kitai tarptautinei finansinei paramai gauti, patvirtinti vos keli.
Parama skirta mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ infrastruktūrai sukurti (11,8 milijono litų), Elektroninio transporto bilieto projektui (6,9 milijono litų) ir įkalnės į Europos prospektą projektui (6,6 milijono litų).
Nesėkmingų projektų sąrašas – kur kas ilgesnis. Rezervinių projektų sąraše: „Kauno regiono kempingo įrengimas prie Lampėdžio ežero Gervių gatvėje“, „Kauno regiono paplūdimių plėtra“, „Kauno regiono turizmo informacinės infrastruktūros plėtra“, „Kauno miesto elektroninės turisto kortelės ir jos paslaugų sistemos įdiegimas“, „Marvelės gatvės statybos“.
Nepavyksta pradėti „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų rekonstrukcijos, stringa Jiesios upės gamtosauginio sutvarkymo projektas, tebevertinami Kauno pilies atkūrimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams bei Kauno savivaldybės vaikų globos namų atnaujinimo ir personalo mokymo projektai. Šių projektų vertė – maždaug 50 milijonų litų. Ši investicijų suma Kauną turėjo pasiekti nuo 2006-ųjų, tačiau miestas nesugebėjo jos apžioti.
Kaltina buvusius vadovus
Už miesto plėtrą atsakingas Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis nelinkęs prisiimti atsakomybės dėl nesėkmingų projektų. Jis kaltina buvusios kadencijos miesto tarybos narius, kūrusius vasiukais pramintus projektus.
„Galėjo būti padaryta žymiai daugiau, bet ankstesnės kadencijos valdžia kūrė nerealius planus“, – mano R.Mikaitis. Anot jo, dabar dirbama žymiai kryptingiau, todėl miestą turėtų pasiekti kur kas daugiau investicijų.
Politiko nuomone, kai kurie savivaldybės projektai buvo blogai parengti, kiti paramos negavo dėl menkos lobistinės veiklos. „Girstučio“ rūmų rekonstrukcijos projektui parama nebuvo skirta, nes per vėlai pateikti reikiami dokumentai. Užmojai įrengti olimpinius reikalavimus atitinkantį baseiną projekto vertę padidino nuo 22 iki 40 milijonų litų.
Nauji kriterijai nežinomi
Valdininkai viliasi, kad nebaigti projektai bus įgyvendinti gavus didesnę 2007–2013 metų Europos Sąjungos paramos dalį. Miesto prioritetai – sporto arenos Nemuno saloje, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės Vienybės aikštėje, Laisvės alėjos ir „Girstučio“ rūmų rekonstrukcijos bei Kauno pilies atstatymo projektai.
Pinigai bus skirstomi per Regionines plėtros tarybas, atsižvelgiant į visų regiono savivaldybių interesus. Kol kas neaiškūs naujojo laikotarpio paramos skirstymo kriterijai. Lėšos gali būti skirstomos pagal gyventojų skaičių savivaldybėse arba pagal projektų aktualumą.
„Sudarydami šių metų biudžetą didelę dalį lėšų skyrėme projektams rengti“, – aiškino R.Mikaitis. Vicemeras žadėjo, kad ypatingas dėmesys bus skirtas Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektui. Taip pat bus rengiamasi statyti Panemunės ir Kėdainių tiltus.
Pritrūko politinių simpatijų
Laikinai einanti Verslo paramos agentūros Informavimo skyriaus vedėjos pareigas Irenos Džiužaitė sakė, kad agentūra administruoja tik vieną Kauno miesto savivaldybės projektą – „Technopolį“. „Paraiškos teikiamos vangiai, Kauno miesto savivaldybė galėtų pretenduoti į didesnę paramą“, – su kitomis savivaldybėmis lygino I.Džiužaitė.
Buvęs savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius tuometinių valdininkų neveiklumą teisina nepalankia politine aplinka: „Ne paslaptis, kaip tuomet buvo vertinami projektai. Palankesnio vertinimo sulaukdavo tie, kuriuos teikdavo Darbo partijos rėmėjai. Kadangi Kaunas su Darbo partija neturėjo nieko bendra, mūsų projektai buvo nustumti į rezervą.“ Jis pabrėžė, kad projektų vertinimo sistemai didelę įtaką darė tuometis ūkio ministras Viktoras Uspaskichas.
