Šiauliuose vyko konferencija „Lietuvos regionų plėtros tendencijos ir investicijų perspektyvos. Šiaurės regionas. Šiauliai ir Panevėžys, 2008“. Konferencijos iniciatoriai – Nekilnojamojo turto agentūra „Ober-Haus“, bankas „Nordea“ ir advokatų kontora „Norcous & Partners“. Surengtoje konferencijoje verslininkai ir investuotojai kartu su miestų ir regionų valdžia aptarė Šiaurės regiono ekonominį, socialinį, urbanistinį potencialą.
Verslo bendruomenės atstovai iš savivaldybių siekė sužinoti, kaip atsakingos institucijos ketina gerinti miestiečių gyvenimo kokybę, kaip kurs palankias ir patrauklias sąlygas verslui ir investicijoms, kokiais būdais tai bus įgyvendinta. Kaip bendrieji planai gali užtikrinti efektyvią ir logišką regionų plėtrą.
Panevėžyje dangoraižiai nebus statomi
Aktyviausia Šiaulių miesto urbanistinė plėtra numatoma Kuršėnų ir Radviliškio, taip pat ir Joniškio kryptimis, Panevėžio–Šiaulių kryptimi. Tiesa, palankiai vertinamos galimybės Panevėžį plėsti ir pietų kryptimi. Tokios plėtros kryptys numatytos šių miestų bendruosiuose planuose, išsamiai pristatytuose konferencijoje. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sekretoriato mero patarėjas ekonomikos ir investicijų klausimais Tadas Jagminas, pristatydamas bendrojo plano atnaujinimo sprendinius, pabrėžė: Panevėžio miesto plėtra sunkiai įsivaizduojama šiaurės ir rytų kryptimis.
„Šiaurėje plėtrai kelią užkerta miškų masyvai, rytuose – karinė oro pajėgų bazė. Pietų kryptis vertinama palankiau – ji galėtų apimti gretimas teritorijas šalia „Via Baltica“ aplinkkelio. Be to, šis susisiekimo projektas Panevėžiui itin reikšmingas siekiant tapti Aukštaitijos branduoliu“, – apie miesto plėtros galimybes aiškino T.Jagminas.
Pasak T.Jagmino, Panevėžio mieste ir toliau dominuos mažaaukštė statyba, sodybinio tipo kvartalai. Tokias miesto raidos tendencijas patvirtina teritorijų poreikio įvertinimas 20 metų laikotarpiui, mat tokiam laikui rengiamas bendrasis planas.
Atlikus įvairius statistinius skaičiavimus bei išsamią socialinę apklausą, miesto planuotojai prognozuoja, kad Panevėžyje iki 2027 metų mažaaukštei statybai prireiks nuo 512 iki 787 ha teritorijos, o daugiaaukštei – 28-42 hektarų. Visuomeninei, komercinei statybai poreikis siekia nuo 108 iki 165 hektarų. Iš viso iki numatyto laikotarpio reikės apie 1200 ha naujų teritorijų.
Miesto vadžia planuoja iškelti civilinę sportinę Stetiškių aviacijos bazę, jos teritorijoje būtų vykdomos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Daugiaaukščiai gyvenamieji namai bus statomi Klaipėdos mikrorajone, šalia Nemuno gatvės esančiuose mikrorajonuose.
Planuose – pramoninė ir komercinė plėtra
Panevėžio miesto valdžia jau šiais metais senajame pramonės kvartale planuoja pradėti įgyvendinti pramonės ir logistikos parką. T.Jagminas teigė, kad bankrutavusios „Ekrano“ gamyklos teritorijoje gyvenamųjų namų statyba nebus vykdoma. „Jos paskirtis nebus keičiama, siūloma ją palikti pramonei plėtoti. Be to, ir šalia Ramygalos gatvės esančiuose neužstatytuose plotuose planuojama pramoninė ir komercinė plėtra“, – aiškino mero patarėjas ekonomikos ir investicijų klausimais.
Tausos žaliuosius plotus
T.Jagminas teigė, jog žalieji Panevėžio plotai koncentruosis ties Nevėžio upe: „Be to, planuojama filtracijos laukus, esančius netoli Molainių gyvenvietės, paversti žaliąja zona. Taip pat ketinama nukenksminti šią teritoriją. Panevėžio urbanistinio karkaso struktūrą sudaro Klaipėdos ir Vilniaus, Smėlynės ir J.Basanavičiaus gatvės. Aplink jas bus formuojami apvažiuojamieji žiedai, kuriais turėtų būti nukreipti didžiausi transporto srautai. Beje, stengsimės išlaikyti mieste esančius upelius tokius, kokie yra. Jie neturėtų būti melioruojami, upelių vagos bus sutvarkytos ir apželdintos.“
Mero patarėjas T.Jagminas sakė, jog Panevėžio bendrasis planas bus tvirtinamas šių metų vasarą. Pasiteiravus, kada bus patvirtintas miesto istorinės dalies statusas, teigė: „Į šį klausimą atsakyti negaliu. Tai nesusiję su Panevėžio bendruoju planu. Yra sudaryta komisija, kuri ir užsiima tais klausimais.“
Per mažai užsienio investuotojų
Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys konferencijoje pripažino, kad ilgą laiką užtrukę miesto bendrojo plano atnaujinimo ir jo patvirtinimo darbai buvo didelė kliūtis pritraukiant investicijas. Pradėjus brėžti būsimąsias miesto plėtros gaires, Šiauliuose ėmė rastis vis daugiau norinčiųjų investuoti.
Be to, G.Mikšys įvardijo tris Šiaulių privalumus: Zoknių oro uostą, Šiaulių universitetą ir pakankamą gyventojų skaičių. „Tiesa, – pridūrė Šiaulių meras, – didžioji dalis investicijų atkeliauja iš vietinių ir kitų Lietuvos regionų įmonių. Deja, tenka apgailestauti dėl užsienio investuotojų. Kol kas jų žvilgsniai krypsta į kitas šalis, kur pigi darbo jėga, pigesni energetiniai ištekliai ir lengvesnė mokesčių našta.“
Industriniai parkai kuriami pavėluotai
Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas oponavęs merui, teigė, kad Šiaulių valdžia dar daug kur neefektyviai naudoja miesto teritorijas: „Vėluojama peržiūrėti regionų prioritetus. Dar iki šiol užsienio investuotojams deklaruojama, kad esame pigios darbo jėgos ir išteklių šalis. Šiaurės regiono plėtros planai ne visuomet atitinka turimas galimybes. Vienas didžiausių trūkumų – gerokai pavėluotas industrinių parkų kūrimas. Vengrai tokius parkus pradėjo steigti dar 1996-1997 metais.“
V.Japerto nuomonei pritarė ir diskusijoje dalyvavęs buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Svečio manymu, tokių parkų plėtra turėjo prasidėti mažiausiai prieš ketverius metus: „Tačiau bene didžiausia ne tik regionų, miestų, bet ir visos šalies problema – nesusikalbėjimas tarp skirtingų lygių valdžių, o savivaldos įtaka ir teisės per menkos, be to, ignoruojamos centrinės valdžios.“
Užsienio investuotojai aplenkia Lietuvą
Savo ruožtu Panevėžio miesto meras Vitas Matuzas, keldamas klausimą apie ne tik pavienių regionų, bet ir visos šalies patrauklumą tiek vietiniams, tiek užsienio investuotojams, buvo itin kritiškas: „Per 18 šalies nepriklausomybės metų nežinau nė vienos garsios užsienio kompanijos, kuri būtų atėjusi į Lietuvą. Didžioji dalis investicijų tenka vietiniams verslininkams. Kur valstybė nueis su tokiu valdymu?“
Panevėžio meras pridūrė, esą iki šiol valstybė nesugebėjo sudaryti sąlygų, kurios lemtų kokybiškesnį žmonių gyvenimą šalyje: „Apie kokią miesto infrastruktūrą galime kalbėti, jei keliams tvarkyti tiek Šiauliai, tiek Panevėžys gauna tik po kelis milijonus, kai vienas kilometras asfaltuotos naujos gatvės su vandentiekiu kainuoja apie 20 milijonų litų? Be to, netinkamai išplėtota infrastruktūra atstūmė ne vieną potencialų investuotoją.“
Subalansuota urbanistinė plėtra – būtinybė
Advokatų kontoros „Norcous & Partners“ partnerė, nekilnojamojo turto ir statybų teisės praktikos grupės vadovė Aušra Mudėnaitė patarė miestų merams ir kitiems atsakingiems valdininkams bendrųjų planų sprendinius taikyti lanksčiai: „Ko iš bendrųjų miestų planų tikisi verslas? Lankstumo ir stabilumo. Svarbu leisti viską, kas yra logiška, racionalu ir neprieštarauja viešajam interesui.“
Renginį užbaigė architektas, žymios grupės „Antis“ veidas Algirdas Kaušpėdas, griežtai pareiškęs, kad darni ir subalansuota urbanistinė plėtra yra grėsminga būtinybė, o ne nauja mada. Bene didžiausią nusivylimą kelia pačios visuomenės atsainumas, kuriai ne itin rūpi mūsų miestų ir regionų plėtra. Pasak svečio, besaikis vartojimas – nuolatinis dabartinio žmogaus palydovas, aukštesni siekiai, dvasinės vertybės tapo nebesvarbios.
„Kviečiu visus gyventi teisingiau. Liaukimės ritęsi į dvasinę bedugnę . Užteks puotauti – laikas pradėt galvot!“ – tokiu raginimu konferenciją užbaigė A.Kaušpėdas.