Tyrimu nustatyta, kad Lietuvos BVP augimo tempai dėl ES finansinės paramos 2004-2006 metais buvo maždaug 1 proc. didesni, lyginant su tais, kurie būtų buvę be integracijos. Pinigine išraiška įsisavintos ES lėšos prie BVP pridėjo 2 mlrd. Lt, o pats įsiliejimas į ES Lietuvos BVP išaugino 3,5 mlrd. Lt.
R.Kuodis: nauda gali būti pervertinta
Nustatyta, kad šalies BVP augo dukart – beveik 3 proc. – sparčiau nei tikėtasi iki įstojimo į ES.
Tačiau Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis mano, kad įstojimo į ES nauda gali būti pervertinta ir, jo manymu, kai kuriais atvejais yra sudėtinga įvertinti integracijos įtaką.
„Integracijos teigiamas efektas gali būti pervertintas. Pirmiausiai, žmonės jau sužinoję apie geras naujienas keičia savo elgseną ir, jeigu bankų sistema jiems tai leidžia, skolinasi iš būsimųjų pajamų, kurių tikisi (...). Galbūt matome pernelyg optimistinį vaizdą vien dėl to“, – žurnalistams po tyrimo pristatymo sakė R. Kuodis.
„Egzistuoja taip vadinamas išstūmimo efektas, kurį labai sunku įvertinti, kokiu mastu ES parama išstumia tas investicijas, kurios būtų buvę padarytos, o kokiu mastu jos padidina bendrąsias investicijas. Kad tas efektas egzistuoja, akivaizdu. Klausimas – tik kokiu mastu?“ – tęsė jis.
Žemės ūkis nepateisino lūkesčių
Prieš stojant į ES dar 2002 metais prognozuota, kad po įsiliejimo į Bendriją daugiausiai naudos gaus Lietuvos žemės ūkis, apdirbamoji pramonė, energetikos ir transporto sektoriai.
Tačiau tyrimu nustatyta, kad žemės ūkiui skirtos lėšos buvo mažiausiai efektyvios didinant ekonomikos augimo tempus 2004-2006 metais.
„Nepaisant didelės paramos žemė ūkiui, jis yra vienintelis iš stambių sektorių, kuris iš viso neišaugo. Kol ekonomika augo sparčiais tempais, žemės ūkis stovėjo vietoje, žinoma, nebūtų ES paramos, jis būtų smukęs, nes iš jo yra didelis darbo jėgos nutekėjimas, jį labai stabdo ir nesibaigiantis žemės grąžinimas“, – sakė R. Rudzkis.
„Įtaka ES paramos žemės ūkiui yra labai nevienareikšmiška. Iš vienos pusės gerai, kad pinigai ateina, kita vertus, užkonservuojama tam tikra neefektyvi ūkio struktūra. Mes matydavome istoriškai, kad žemės ūkis bent kelis kartus mažiau našus nei likusi ekonomika. Žmonėms iš to sektoriaus sumažėjo paskatos persikelti į labiau našias ūkio šakas“, – R. Kuodis.
Lietuvos įsiliejimas į Bendriją turėjo įtakos ir infliacijai – ji minimu laikotarpiu dėl BVP paspartėjimo augo 0,6 proc. punkto.
„Infliacija augo dėka integracijos į ES, bet dėl netiesioginio jos poveikio. Žinoma, jeigu būtų buvę prijungti 2007 metų duomenys, rezultatas būtų kitas", – sakė R. Rudzkis.
Emigrantai nepakankamai suskaičiuoti
Pripažįstama, kad narystė ES iššaukė didesnę emigraciją, kurios poveikis ir mastai tyrime neįvertinti dėl statistinių duomenų trūkumo.
Tuo tarpu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda žurnalistams sakė, kad tyrime nepakankamai įvertina emigracijos įtaka infliacijai ir visai šalies ekonomikai.
„Emigracijos įtaka infliacijai yra labai reikšminga. (...) Tai (emigracija – DELFI) buvo vienas iš pagrindinių, jeigu ne pats pagrindinis veiksnys, dėl kurio darbo užmokestis Lietuvoje pastaraisiais metais auga gerokai sparčiau negu darbo našumas“, – sakė jis.
R. Rudzkis, pristatydamas tyrimą taip pat atkreipė dėmesį, kad nedideles TUI gali lemti ne tik nepakankamas dėmesys, bet ir neišspręsta darbo jėgos trūkumo problema.