Litai nepopuliarūs
Į Lietuvą atvežta daugiau nei du milijardai litų, ir bankai nebežino, kur dėti tuos pinigus. Litų perteklius bankininkams sukėlė tikrą galvos skausmą. Nacionaline valiuta užversti bankai jau suskubo atpiginti paskolas, kad paskatintų žmones daugiau skolintis litais.
„Per pastaruosius du mėnesius bankų sistemą papildė net 2 milijardai litų. Spėjame, kad didžiąja dalimi tai – emigrantų pinigai, – „Verslo vartams“ sakė „Hansabanko“ finansų analitikas Tomas Andrejauskas. – Atsiradęs litų perteklius privertė bankus sumažinti ir indėlių, ir paskolų palūkanų normas.“
Palūkanų norma, už kurią Lietuvos komerciniai bankai vieni kitiems skolina litus (VILIBOR) sumažėjo nuo 7,24 procento (2007 metų lapkritis) iki dabartinių 5,39 procento. Vadinasi, ir paskolos litais atpigo 1,85 procento.
Labiausiai paskolos brango pernai, kai viliboras per 12 mėnesių išaugo net 3,34 procento – nuo 3,9 procento iki 7,24 procento. 2007 metų pabaigoje būsto kreditas litais gyventojui vidutiniškai kainavo net 8,24 procento, dabar – tik 6,39 procento. 2005 metais palūkanos už paskolą litais siekė vos 3,3 procento.
Ar bankų pastangos išjudinti paskolų rinką litais duos rezultatų, pasak finansų analitikų, parodys ateitis. Kol kas paskolos litais po to, kai pernai jos pabrango beveik iki 9 procentų, yra labai nepopuliarios.
„Tai yra antroji priežastis, kodėl rinkoje padaugėjo litų – poreikis skolintis litais itin sumažėjo, – paaiškino T.Andrejauskas. – Be to, daug litais paimtų paskolų buvo konvertuota į paskolas eurais.“
Atotrūkis mažės
Kad palūkanos pradėjo ristis žemyn, daug kam iš finansų analitikų buvo netikėta, tačiau ne mažesnė staigmena, kad ši tendencija laikosi.
„Mažėjantis viliboras gali paskatinti žmones vėl skolintis litais. Ir ypač jeigu vėl bus imta daug šnekėti apie lito devalvaciją, – teigė T.Andrejauskas. – Tačiau priežasčių litui toliau pigti lyg ir nėra – dabar jis atpigo dėl konjuktūros rinkoje ir, ko gero, laikinai.“
Pinigų nuvertėjimas kompensuojamas ir per palūkanas. Kadangi šiais metais infliacija Lietuvoje jau užprogramuota – kurį laiką pigusios kreditų palūkanos, ko gero, patrauks į viršų. Viliboras didėja dėl įtampos finansų rinkose, gandų apie valiutos devalvavimą ir blogų kalbų apie Lietuvos ekonominę padėtį.
Vis dėlto šiemet tarpbankinės palūkanos litais, anot pašnekovo, turėtų stabilizuotis – jeigu ne procentine išraiška, tai bent jau santykiu su EURIBOR (palūkanos už paskolas eurais).
„Praėjusių metų pabaigoje skolintis litais buvo net 2,5 procento brangiau nei eurais. Šiemet skirtumas neturėtų viršyti 1,5 procento, tikėtina, kad jis bus nuo 1 procento iki 1,5 procento“, – tvirtino T.Andrejauskas.
Vardinant priežastis, kodėl pigo viliboras, anot pašnekovo, nereikėtų užmiršti, kad krenta tarpbankinės paskolų eurais palūkanos – EURIBOR. Jis šiemet atpigo nuo 4,723 procento iki 4,39 procento. Tarpbankinių palūkanų eurais dydis priklauso ir nuo Europos centrinio banko finansų politikos, o tiksliau – nuo jo nustatytų bazinių palūkanų. Dabar mokesčio dydis komerciniams bankams už ECB paskolintus pinigu siekia 4 procentus.
Dabar situacija pasaulio rinkose tokia, kad ECB yra lyg spąstuose. Kelti palūkanas reikia, nes būtina pažaboti infliaciją, tačiau jas būtina ir mažinti, nes dėl per brangaus euro stringa eksportas į JAV ir kitas šalis.
Devalvacijos grėsmės nemato
Šiemet paskolų paketas, anot pašnekovo, turėtų susiformuoti taip: 30–40 procentų sudarys paskolos litais ir 60–70 procentų – eurais.
„Jeigu, kaip jau minėjau, bus imta kalbėti apie lito devalvaciją, ši proporcija gali pasikeisti. Tie, kurie bijo devalvacijos, skolinsis litais, nes jausis saugiau – nuvertėjus litui paėmusieji kreditus nacionaline valiuta nieko nepraras, – tikino T.Andrejauskas. – Eurais pasiskolinusiesiems devalvacija šiek tiek kainuotų, tai priklausytų, kiek nuvertėtų litas.“
Vis dėlto „Hansabanko“ analitikas kol kas nemato realios grėsmės nacionalinei valiutai.
Atpigo. Ar ilgam?
Būsto paskolos palūkanos, kurias gyventojai turi mokėti bankams, susideda iš VILIBOR arba EURIBOR, tai lemia paskolos valiuta ir paskolinusio pinigus banko fiksuota pelno marža. Norintiesiems apskaičiuoti savo būsimas palūkanas jau už paimtus kreditus, bankininkai pataria prie viliboro (arba euriboro) pridėti 1 procentą, 1,5 procento ir 2 procentus. Pirma suma rodys vidutines galimas palūkanas už būsto paskolą, antra – už verslo, trečia – už vartojamąją.
„Kai paskola brangsta pusė procento, 300 tūkstančių pasiskolinęs žmogus per metus sumoka 1500 litų didesnes palūkanas“, – paaiškino T.Andrejauskas.
Vienuolika Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų skyrių praėjusių metų pabaigoje gyventojams buvo suteikę per 23 milijardus litų paskolų. Vien tik pernai žmonės pasiskolino apie 9 milijardus litų.
Nefiksuotas palūkanas už komercinių bankų paskolas pasirinkusieji nuolat rizikuoja prarasti dalį pinigų dėl pabrangusio viliboro ar euriboro.
Tiesa, tie rizikuojantieji dėl trejus metus – nuo 2000-ųjų spalio iki 2003-iųjų birželio – mažėjusių ECB bazinių palūkanų – išlošė nemažas sumas. Pavyzdžiui, 100 tūkstančių litų kreditą paėmusieji ir nefiksuotas palūkanas pasirinkusieji per minėtą laikotarpį vidutiniškai sutaupė apie 6 tūkstančius litų mokesčio (palūkanų) už suteiktą paskolą.
„Ir dabar litais pasiskolinusieji gali džiaugtis, nes jų įmokos sumažėjo daugiau nei tų, kurie pasiskolino eurais, tačiau tokių pasiskolinusiųjų nacionaline valiuta liko nedaug, – sako T.Andrejauskas. – Tačiau tai, ko gero, laikinas reiškinys.“
Vis dėlto, jeigu ECB ryšis sumažinti bazines palūkanas, labai tikėtina, kad Viliboras iki metų pabaigos liks toks pat.