Aptvertoje savivaldybės įmonės „Grinda“ teritorijoje Viršuliškėse suverstos akmeninių trinkelių iš Gedimino prospekto krūvos laukia savo eilės. Jomis miesto valdžia žada išgrįsti kai kurias Vilniaus gatves ir skverus.
„Tai yra miesto turtas, kurį saugome Viršuliškėse esančioje teritorijoje“, – aiškino „Grindos“ direktorius Algimantas Vilūnas. Specialistas paaiškino, kad pas juos saugomos tik iš paskutiniojo Gedimino prospekto rekonstrukcijos etapo atvežtos medžiagos. „Po pirmų centrinės Vilniaus gatvės pertvarkymo darbų atgabentos akmeninės trinkelės jau anksčiau perduotos Miesto ūkio departamentui pavaldžioms institucijoms, šios rūpinasi, kad medžiagos būtų tinkamai panaudotos“, – pridūrė A.Vilūnas.
„Grindos“ direktoriaus žodžius patvirtino prospekto rekonstrukcijos darbų užsakovės „Vilniaus kapitalinės statybos“ direktoriaus pavaduotojas Stanislovas Šriūbėnas. „Senosios trinkelės sandėliuojamos, o atsiradus poreikiui yra naudojamos miesto gatvėms, aikštėms ar kiemams tvarkyti“, – kalbėjo S.Šriūbėnas. Specialistas sakė, kad 50 metų senumo trinkelės, nors ir apdaužytais kraštais, bet tiek istoriškai, tiek praktiškai yra labai vertingos. „Šios trinkelės vertos darbų, kurie su jomis atliekami“, – tikino „Vilniaus kapitalinės statybos“ direktorius.
Įkainota, bet neparduodama
„Vilniaus dienos“ kalbinti valdininkai, paklausti, ar privatūs asmenys gali įsigyti šių medžiagų asmeninėms reikmėms, sutartinai kartojo, kad tai neįmanoma.
„Suinteresuotiems privatiems asmenims parduoti šių medžiagų jokiu būdu negalime, nes tai miesto turtas ir tik savivaldybė sprendžia, kur jį galima naudoti“, – tvirtino A.Vilūnas. Vyras pridūrė, kad įmonė „Grinda“ išduodama surašo trinkeles, išvežamas žmonėms, kurie pas juos atkeliauja su raštišku savivaldybės nurodymu.
Kam patikėta rūpintis, kaip šias medžiagas panaudoti, sukonkretino „Vilniaus kapitalinės statybos“ direktoriaus pavaduotojas: „Savivaldybės nurodymu medžiagos atiduodamos į kelininkų arba teritorijas tvarkančių įmonių rankas, jos kažką planuoja daryti savivaldybės objektuose.“ Vyras pridūrė, kad jai priklausančiu turtu pati įmonė nedisponuoja. „Tai yra miesto turtas ir neįsivaizduoju, kokiais keliais turėtų eiti paprastas žmogus, norintis įsigyti šių medžiagų“, – užtikrintai kalbėjo S.Šriūbėnas.
Miesto plėtros departamento ir „Grindos“ atstovai tokią galimybę taip pat griežtai paneigė. Tačiau „Vilniaus dienos“ eksperimentas parodė ką kita.
Nusiuntė pas viršesnius
Rekonstruojamame Gedimino prospekte stovėjusiame traktoriuje pietaudamas darbininkas trinkelėmis besidominčio piliečio prašymo išklausė per atdarą transporto priemonės langą. Žurnalistui pakako pasakyti, kad yra didelis Vilniaus istorijos puoselėtojas, renkantis istorinius eksponatus, ir jam buvo pasiūlyta imti akmeninę trinkelę tiesiog nuo žemės. „Už jūsų nugaros mėtosi kelios seno grindinio trinkelės, imkit kurią nors“, – pirštu parodė traktorininkas. Pasisiūlius bent simboliškai sumokėti už geraširdiškumą, šis mandagiai numojo ranka: „Ką čia dėl to vieno plytgalio mokėsi.“
Visos trinkelės pasiimti nepavyko, nes būtų neatlaikęs nepatvarus prekybos centro maišelis. Tačiau šalia mėtėsi 15 kg sverianti jos nuotrupa. Apetitas ateina bevalgant, todėl darbininkas buvo sutrukdytas dar kartą: „Galbūt įmanoma įsigyti daugiau šių trinkelių asmeniniam naudojimui?“ „Aš tikrai negalėsiu padėti, kreipkitės į darbų vadovą arba kitą atsakingesnes pareigas einantį žmogų“, – pasiūlė traktorininkas.
Ilgai įkalbinėti neteko
Atsakingesnį asmenį radome Lukiškių aikštėje esančioje aptvertoje statybų teritorijoje. Į klausimą, ar jis būsiąs projektų vadovas, vyras atsakė neigiamai, bet prašymas dėl Gedimino prospekto trinkelių nepraslydo pro ausis. „Keliems kvadratiniams metrams iškloti reikia plytelių ir į kurią vietą krovinys turėtų būti nuvežtas?“ – pasitikslino. Paaiškinimas, kad trinkelėmis norima papuošti sodybos, Molėtų rajone kiemą, vyro nesužavėjo. „Tokį didelį atstumą vežti būtų sudėtinga“, – trumpai nukirto pašnekovas. Situaciją išgelbėjo pasiūlytas kompromisas – iš bėdos krovinį būtų galima išversti šalia Vilniaus esančiame sode.
Vyriškis perspėjo, kad darbas būtų atliekamas jų transportu ir tai kainuotų 1500 litų. „Tokia kaina – dėl didelio akmeninio krovinio svorio ir pervežimo darbų“, – paaiškino. Anot jo, priekabos trinkelių užtenka iškloti 20–25 kv. metrams teritorijos. „Viską galima sutvarkyti per mėnesį, jei paskambinsite po kelių dienų, atsakysiu, ar negalima viso to paspartinti“, – pokalbį užbaigė pašnekovas.
Tą pačią dieną Miesto ūkio departamento Infrastruktūros projektų skyriaus vedėjas Gintautas Niaura „Vilniaus dieną“ tikino, kad prospekto trinkelės naudojamos tik griežtai nustatyta tvarka. „Bazalto ir granito trinkelių klojimas derinamas su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, todėl tikėtis jų išvysti bet kur nereiktų“, – pasakojo G.Niaura.
Jo teigimu, 2006 m. buvo sudaryta komisija, kuri tvarkė naudotų gaminių apskaitą, planavo, kaip jie bus naudojami ir kiek kainuos. Nuspręsta Gedimino prospekto trinkeles įvertinti 130 litų už kvadratinį metrą. Akivaizdu, kad iš prospektą tvarkančių darbininkų istorines trinkeles pirkti labiau apsimoka – čia jos perpus pigesnės.
Klojamos daugiausia senamiestyje
Dėl senamiesčio kultūrinės vertės Gedimino prospekto trinkelės daugiausia yra klojamos miesto centre. Jomis išklota aikštė prie Karaliaus Mindaugo paminklo, V.Vrublevskio, Arsenalo gatvė, senosios trinkelės panaudotos rekonstruojant Rotušės aikštę. „Grindos“ direktoriaus A.Vilūno teigimu, nedideliais kiekiais istorinės iš prospekto atvežtos medžiagos keliauja į darželių ar mokyklų kiemus. S.Šriūbėnas įvardijo dvi vietas, kurios išklotos senosiomis prospekto trinkelėmis: gatvės prie centrinio pašto ir buvusios savivaldybės. Jas taip pat ketinama naudoti Jurgos Ivanauskaitės skverui įrengti.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Plėšikų fantazija – be ribų
Nuteistas A.Zuokas pasijuto laisvas
Velykos įkvepia fanatikus ir maldininkus