Ruošiamasi griauti „Merkurijų“ Kaune

Kauno centre stūksantis prekybos centras „Merkurijus“ skaičiuoja paskutines dienas: sparčiai dingsta prekės iš vitrinų ir lentynų, išsikelia nuomininkai. Laisvės alėjoje, greta fontano, esantis „Merkurijus“ nuo sovietmečio buvo vienas svarbiausių Kauno traukos taškų. Pastato savininkai keitėsi ne kartą. Centras sulaukdavo vis mažiau pirkėjų, todėl pastatą nuspręsta nugriauti.

Prie fontano narcizais ir tulpėmis kasdien prekiaujanti kaunietė Danutė Iliuškaitienė pastebi, kad pastarosiomis dienomis prie pastato traukia daugiau smalsuolių nei pirkėjų. „Vitrinos ištuštėjo. Susidaro įspūdis, kad „Merkurijuje“ niekas nebedirba. Žmonės prieina, pasižiūri į vitrinas ir nueina. Anksčiau iš pastato daug žmonių išeidavo nešini pirkinių maišeliais“, – pasakojo D.Iliuškaitienė.

Moteris praėjusią savaitę pastate įsikūrusioje „Maximoje“ pirko vaisių, konservų ir saldainių, o dabar jau nežino, kur pirks maistą, nes Laisvės alėjoje maisto produktų parduotuvės neliko.

Skarelėmis, pirštinėmis ir akiniais nuo saulės prekiaujanti Sonata pasakojo, kad, iš „Merkurijaus“ išsikėlus „Maximai“, sumažėjo ir besidominčiųjų gatvės prekeivių prekėmis.

„Nežinia, kur reikės keltis, kai pastatas bus visiškai uždarytas. Ko gero, teks ieškoti kitos vietos prekiauti“, – svarstė gatvės prekeivė.

Kraustytis skuba ne visi

Neatsiejamu Kauno simboliu laikytas „Merkurijus“ pirkėjams duris atvėrė 1983-iųjų sausio 3 dieną. Tuomet prekybos komplekse dirbo per 800 darbuotojų.

„Savininkai keitėsi, o kai kurie darbuotojai, tarp jų ir aš, išlikome. Matėme „Merkurijaus“ klestėjimą, nuosmukį, o dabar stebėsime griūtį“, – sakė dvidešimt penkerius metus šiame pastate dirbanti Liuda Rapalienė. Kažkada ji dirbo prekybos centro komercijos direktore, dabar vadovauja apatinio trikotažo „Ortisanas“ parduotuvei.

Nors daugelis „Merkurijaus“ nuomininkų išsikraustė arba ketina tai padaryti netrukus, 100 kvadratinių metrų patalpas pirmame aukšte nuomojanti apatinio trikotažo parduotuvė planuoja dirbti, kol leis savininkai.

„Dirbsime gegužę, o gal ir birželį. Ištuštėjus vitrinoms, sumažėjo pirkėjų srautas. Užsakėme plakatus, kuriuos kabinsime ant langų, kad patrauktume žmonių dėmesį“, – žadėjo L.Rapalienė.

Ji įsitikinusi, kad naujųjų pastato savininkų sprendimas griauti sovietmečio palikimą yra teisingas. Nors anksčiau pasigrožėti „Merkurijaus“ pastatu žmonės plūsdavo iš visos Sąjungos, dabar jis nebėra toks žavus. L.Rapalienės nuomone, mieste atsiradus „Akropoliui“, prekybos centrų kartelė pakilo – būtinas šiuolaikiškas interjeras, eskalatoriai, kavinės ir pramogos.

Pastato kūrėjas liūdi

Socializmo laikais projektuotas pastatas šiandien sulaukia daugiau kritikos nei pagyrų. Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus nuomone, pastatas neatitinka šiandienos reikalavimų – jame daugiau sandėliuoti nei prekiauti skirtų patalpų.

„Pastato forma įdomi, tačiau funkciškai jis savininkams sukelia problemų. Statinys merdi. Jam reikia keisti rūbą“, – rekonstrukcijos darbams pritaria N.Valatkevičius. Jis primena, kad Kultūros vertybių apsaugos departamentas yra nusprendęs neįtraukti šio pastato į kultūros vertybių sąrašą.

„Merkurijų“ projektavęs architektas Algimantas Sprindys šiandien su liūdesiu atsisveikina su dar vienu savo kūriniu: „Jaučiuosi nelabai kaip, nes jį ketina nugriauti. Stengiuosi nesijaudinti ir ramiai, tyliai baigti savo gyvenimą.“ Garbaus amžiaus architektas sako suprantąs, kad keičiasi ne tik drabužių, bet ir architektūros mados. Dabar ypač populiarūs stikliniai fasadai – ko gero, ir naująjį „Merkurijų“ apgaubs stiklo širma.

Pastatą valdančios bendrovės „Homburg valda“ projektų vadovas Arūnas Salanauskas sako, kad kol kas naujieji šeimininkai nėra apsisprendę, kas iškils vietoj „Merkurijaus“. Svarstoma, kokią pastato dalį sudarys komercinės ir gyvenamosios patalpos. Kol vyksta projektavimo darbai, neaišku, kiek investicijų pareikalaus objekto atnaujinimas.