Bene didžiausios diskusijos posėdyje kilo dėl SRK vadovo konservatoriaus Antano Matulo siūlymo prailginti laiką, kuomet negalima prekiauti alkoholiniais gėrimais: mažmeninės prekybos įmonėse – nuo 22 val. iki 10 val. (dabar apie šias įmones įstatyme visai nekalbama), o prekybos įmonėse, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, - nuo 20 val. iki 10 val. (dabar nurodyta 9 val.).
Kooperatyvų sąjunga pasiūlė drausti prekybą alkoholiu nuo 24 val. iki 6 val. Jos atstovas stebėjosi, kodėl šiuo atveju išskirtos tam tikros įmonės. Anot jo, yra buvę nemažai konfliktų su gyventojais, kurie apsiperka ryte, prieš vykdami į darbą, ir nesupranta, kodėl tuomet negali įsigyti alkoholio. Viena valanda šiuo atveju esą nieko nereiškia, tik atsiras nelegalių alkoholio prekybos vietų.
Su tuo sutiko ir Socialdemokratų frakcijos narė Vilija Vertelienė: „Atsidarys daugybė nelegalių taškų. Ar mes pasieksime norimą tikslą? Ar nereikės daugiau dirbti intensyvios terapijos skyriams? Kas norės išgerti, ras, kur gauti alkoholio, ir aštuntą, ir devintą valandą“.
„Darbietė“ Dangutė Mikutienė taip pat abejojo, ar griežtesnis draudimas išgydys nuo gėrimo. Ji nuogąstavo dėl mažuose miesteliuose veikiančių parduotuvių pardavėjų: „Kaip joms elgtis? Reikės parduotuvei visą darbo laiko pavėlinti. Juk per tą valandą gali ateiti agresyvių žmonių, o jiems neparodysi lapelio, kad Seimas uždraudė prekiauti alkoholiu“.
Tačiau Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos vadovas Aurelijus Veryga tikino, jog „kiekviena valanda labai reikšminga“: „Kas nori kultūringai išgerti, nepuola septintą valandą ryto apsipirkinėti“. Jo manymu, laiko apribojimas sumažintų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių.
Kai SRK pritarė minėtiems pasiūlymams, V. Vertelienė ironiškai pasiūlė iki rudenį vyksiančių rinkimų visiškai uždrausti prekiauti alkoholiu: „Visi bus blaivūs, sveikomis galvomis“.
Posėdyje dalyvavęs Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas piktinosi, kad alkoholiu bus draudžiama prekiauti nuo pernelyg ankstyvo meto: „Jūs man siūlote po treniruotės keliauti į barą ir po to išgėrusiam važiuoti namo, kai baudos žvėriškos. Galėčiau užsukti į parduotuvę ir, nusipirkęs alaus, gurkšnodamas namie pabaigti žiūrėti „Lietuvos ryto“ varžybas“, - kalbėjo jis.
Į vieno iš posėdžio dalyvių repliką, kad alaus galėtų nupirkti žmona, M. Palijanskas atšovė: „Siūlau su ja susipažinti“, o galiausiai pareiškė, esą darbininkas, neišgėręs norimo alaus, ryte gali nusipjauti pirštą.
Jokių stiprių gėrimų – geriausia reklama šaliai?
A. Matulas paragino sušvelninti draudimą alkoholiu prekiauti Rugsėjo 1-ąją. Pasak jo, toks draudimas turėtų būti taikomas tik mažmeninės prekybos įmonėms.
Ekonomikos komitetas anksčiau pasiūlė draudimo netaikyti ir viešojo maitinimo įmonėms, taip pat – alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiose prekybos vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami tik iš Lietuvos išvykstantiems keleiviams.
Savo ruožtu A. Veryga siūlė neatisakyti dabartinio reguliavimo. „Tai, kad užsienietis Lietuvoje negalės išgerti alkoholio, yra geriausia reklama šaliai“, - aiškino jis.
Kai kurie SRK nariai pajuokavo, kad prieš Rugsėjo 1-ąją parduotuves užplūs pirkėjai, norintys apsirūpinti alkoholiu. Tačiau Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian patikino, kad pernai, kaip parodė parduotuvių pateikti duomenys, masinio pirkimo nebuvo, o rugsėjį alkoholio pardavimas netgi sumažėjo.
Galiausiai buvo pritarta Ekonomikos komiteto pasiūlytam variantui.
Aukštosioms mokyklos – raudona šviesa
Be kita ko, A. Matulas siūlė uždrausti automobilių salonuose vartoti alkoholio produktus, juos laikyti ir gabenti atidarytoje taroje, išskyrus transporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos.
Pasak kito konservatoriaus Arimanto Dumčiaus, turėtų būti draudžiama automobilių salonuose tik vartoti alkoholį, o jį vežti – ne. Tačiau SRK nariai pasirinko pirmininko pateiktą formuluotę.
A. Matulas pasiūlė uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais stacionariose degalinėse, sanatorijose įrengtose viešojo maitinimo įmonėse, natūralios fermentacijos sidru, kuriame alkoholio koncentracija neviršija 8,5 proc., alumi ir alaus mišiniais – kioskuose bei nestacionariose degalinėse.
Masiniuose renginiuose ir mugėse, anot A. Matulo, turėtų būti prekiaujama ne stipresniais nei 6 proc. alkoholiniais gėrimais (šiuo metu leidžiama iki 13 proc.). Jo siūlymu, alkoholiu turėtų būti neleidžiama prekiauti aukštosiose mokyklose.
Diskusiją sukėlė siūlymas uždrausti prekiauti alkoholiu mažmeninės prekybos įmonėse, kuriose vaikams ir paaugliams skirtų prekių dalis sudaro ne 50 proc., kaip yra dabar, o 30 proc. arba daugiau apyvartos. Kitais atvejais alkoholio skyrius turėtų būti įrengtas kiek įmanoma toliau.
Anot įvairių institucijų atstovų, būtų nelengva tiksliai įvertinti apyvartos dalį, nes nėra tiksliai apibrėžta, kurios prekės skirtos vaikams ir paaugliams. Be to, frazė „kiek įmanoma toliau“ esą yra pernelyg abstrakti.
Baudas didina keliskart
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovas Virginijus Domarkas paragino uždrausti asmenims iki 18 metų viešoje vietoje turėti alkoholinių gėrimų. Už tai, kad alkoholinius gėrimus vartoja ar turi paaugliai iki 16 metų, siūloma bausti jo tėvus ar globėjus.
Ekonomikos komitetas šią nuostatą pakoregavo taip: „Asmenims iki 18 metų alkoholinius gėrimus vartoti ar turėti draudžiama“. Tačiau SRK nariui „darbiečiui“ Manfredui Žymantui kilo klausimas, kaip traktuoti sąvoką „turėti“: „Sakykime, namuose, kur yra baras su gėrimais, būna vaikas – jis turi ar ne?“
A. Matulas ir D. Mikutienė pateikė projektą, kad už alkoholio reklamos ribojimo nesilaikymą būtų skiriama 10-50 tūkst. Lt bauda, o už pakartotinį pažeidimą per dvejus metus – 50-100 tūkst. Šiuo metu jos dydis siekia 1-10 tūkst. Lt ir 10-20 tūkst. Lt.