Puola į paniką
Rytų Europa jau ima pulti į paniką, nors svarbiausia infliacijos priežastis vienoda ir Rytų, ir Vakarų Europoje - tai maisto produktų kainų augimas. Tik neturtingose valstybėse maisto produktai sudaro didesnę vartotojo krepšelio dalį: Ukrainoje - net 60 proc., Rusijoje - 40 proc., Lietuvoje - beveik 26 proc., o Jungtinėje Karalystėje - vos 10 procentų.
Be to, Rytų Europos darbo rinkoje susidarė labai rimta padėtis ne tik todėl, kad ten per daug valytojų ir santechnikų, bet ir dėl to, kad infliacija smarkiai veikia darbo užmokestį.
Vengrijoje privačiame sektoriuje atlyginimai didėja 9 proc. per metus, todėl jei metams baigiantis maisto produktai ir atpigs, infliacijos tai nesumažins.
Neramina infliacija
Augančia infliacija Rytų Europoje jau susirūpino ir vakariečiai. Pirmiausia dėl to, kad jie raginami masiškai investuoti į šias šalis, tikintis, kad augant ekonomikai infliacija sumažės. Tačiau "naujosios rinkos" kenčia nuo tokių problemų, su kuriomis lyginant "kreditų burbulas" Vakaruose yra tik vaikų pasakėlės.
Investicinio banko "Morgan Stanley" ekspertai jau pavadino Rytų Europą artimiausios katastrofos vieta ir ėmė lyginti ją su Azija 1997 metais.
Rytų Europa prasiskolinusi bankams ir ta skola sparčiai didėja. 2002-2006 metais Latvijoje nekilnojamojo turto kainos išaugo 40 proc. (pastaruoju metu kiek sumažėjo). Palyginti su ja ir jos kaimynėmis, Vakarų gyventojų skundai atrodo neverti dėmesio.
Tačiau yra ekspertų, teigiančių, kad Europoje susidariusi padėtis nepaveiks kitų pasaulio regionų, turimos galvoje Azijos ir Lotynų Amerikos valstybes. Azijos valstybės iš tiesų atsigavo po krizės, kilusios prieš dešimtmetį, nors Kinijoje infliacija pasiekė 8 proc., tiesa, atmetus maisto produktų kainų augimą, ji sudaro tik 1,8 procento. Lotynų Ameriką dabar užplūdo pinigai, ir svarbiausių žaliavų kainos auga šuoliais. Tačiau tikėtis, kad "naujosios rinkos" apsaugos Vakarus nuo recesijos, būtų naivu. Auganti infliacija gali sugriauti makroekonominį stabilumą.
Blogiausiu atveju investuotojai praras pasitikėjimą vietos valiuta. Rytų Europa, kur investuojama eurais ir šveicarų frankais, pasitikima labiau. Tačiau kai kurie ekonomistai įspėja, kad taip manydami investuotojai gali nuo vilko užšokti ant meškos, nes didžiulės skolos nelems krizę tų šalių viduje, kaip jau ne kartą yra buvę.
"Dėl visko kalti lengvi pinigai", - mano "Morgan Stanley" ekonomistas Joachimas Felsas. Jam pritaria ir profesorė Carmen Reinhart iš Merilendo universiteto. "Pasikeitė technologijos, žmonių ūgis, mados. Nesikeičia tik vyriausybių ir investuotojų noras save apgaudinėti", - sakė ji.
10 valstybių, atsidūrusių ant katastrofos slenksčio:
1.Jamaika
2.Ukraina
3.Kazachstanas
4.Bulgarija
5.Surinamas
6.Latvija
7.Lietuva
8.Vietnamas