Tokias įžvalgas ketvirtadienį pateikė „DnB Nord" banko vyriausias analitikas Rimantas Rudzkis, pristatydamas banko parengtą šešių Baltijos jūros šalių ekonomikos apžvalgą.
„Nė vienas nesitikime, kad Lietuvos, Latvijos ar Estijos ekonomikos pasieks dugną, eina kalba apie tempo praradimą", – kalbėdamas apie šiandienos aktualijas pabrėžė analitikas.
Jo teigimu, dėl mūsų valdžios neveiklumo Lietuva gali atsidurti Latvijos, Estijos ir Lenkijos ir Lietuvos sąrašo gale, nes, pavyzdžiui, Estijoje mokslo ir studijų reforma jau senokai yra padaryta, darbo rinka yra lankstesnė, paprastesnis mokesčių mokėjimo kelias yra ne tik Estijoje, bet ir Latvijoje.
„Jeigu pas mus negerės verslo ir investicijų klimatas, mums gresia tapti autsaidere. Problemų Lietuvoje susikaupė jau seniai, bet niekas nejuda. Ko gero, teisus profesorius Kęstutis Glaveckas, kad reikia krizės, jog imtume spręsti problemas", – žurnalistams po pristatymo sakė analitikas.
Jis pripažįsta, kad Lietuvoje yra nepalanki politinė situacija, nes nėra nė vienos tvirtą daugumą turinčios politinės partijos.
„Man atrodo, Vakarų investuotojo požiūriu, mes per agresyviai konfliktuojame su mūsų Rytų kaimynais. Investuotojui ideologija nerūpi, jam rūpi uždirbti ir jis ateina į tą šalį, kuri su tokia rinka kaip Rusijos, turi geresnį sutarimą", – svarstė R. Rudzkis.
Pragyvenimo lygiu vejamės ES
Šiuo metu Lietuvos pragyvenimo lygis pagal perkamosios galios standartą yra dukart mažesnis nei Danijoje, tačiau kartu analitikas pastebi, kad šis skirtumas mažėja. Lietuvoje pragyvenimo lygis sudaro 60 proc. ES vidurkio ir yra didesnis nei kaimyninėje Lenkijoje (55 proc.), Latvijoje (58 proc.), tačiau Estijoje šis rodiklis yra pasiekęs 72 proc.
Danijos pragyvenimo lygis viršija vidurkį ir sudaro 125 proc.
Didžiausia rizika – nepatrauklumas investuotojams
„Aš pats įžiūriu didžiausią mūsų šalies riziką, kad mes praradome Lietuvos patrauklumą tarptautinių įmonių akyse", – sakė R. Rudzkis.
Tarp kitų rizikų banko analitikai nurodo didelį einamosios sąskaitos deficitą, menką paslaugų eksportą, elektros kainų šuolį ir aukštą infliaciją, lėtą produktyvumo augimą, lyginant su darbo sąnaudų didėjimu, nesubalansuotą ir pernelyg optimistišką biudžetą, žemą viešojo sektoriaus paslaugų kokybę, menką su aukštesnėmis technologijomis siejamų sektorių dalį BVP ir eksporto struktūroje.
„DnB nord" banko manymu, Lietuvos grėsmės yra biudžeto plano vykdymo problemos, lėšų stoka viešajame sektoriuje, numatomas nedarbo padidėjimas, didėjanti socialinė įtampa dėl padidėjusio nedarbo, neaiškumas dėl dujų tiekimo ateityje, nes Lietuva nėra sudariusi ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių, atskirų eksportuojančių pramonės šakų sunkumai dėl prarandamo konkurencingumo.
Tarp galimybių – Rytų rinkų impulsai
Tačiau kartu pateikiamos ir Lietuvos galimybės: prekių srautai per Lietuvą didės – geros transporto sektoriaus perspektyvos, didelis turizmo paslaugų eksporto potencialas, teigiami augančių Rytų rinkų impulsai, galimybės padidinti investicijų srautus, palankios pasaulinės tendencijos žemės ūkio ir maisto sektoriams, inžinerinė pramonė Lietuvoje tebėra perspektyvi, taip pat išlieka nemaža erdvė informatikos, prekybinio tarpininkavimo, finansinių ir statybos paslaugų eksporto plėtrai.
„Mūsų maisto sektorius neturėtų sulaukti nieko blogo, nes pasaulinės tendencijos yra palankios. Nieko blogo nematyčiau ir inžinerinei pramonei, kuri skundžiasi ne užsakymų trūkumu, o specialistų stoka, todėl reikalinga specialistų ruošimo reforma", – sakė analitikas.- sakė R. Rudzkis.
Banko analitikai prognozuoja, kad šiemet šalies BVP augs 5 proc., metinė infliacija šių metų pabaigoje mažiausiai sieks 9 proc., nedarbas sudarys 4,5 proc.