Vadinasi, kas mėnesį, pavyzdžiui, naktį dirbančio darbuotojo atlyginimas didėtų, nes jį skaičiuojant būtų pridedamos ankstesniais mėnesiais gautos papildomos pajamos už naktinį darbą. Verslininkai tvirtino, kad tai grėstų bankrotais ir nepagrįstai išaugusiais darbuotojų atlyginimais.
Todėl, atsižvelgdamas į verslininkų priekaištus, Seimas nusprendė, kad nuo rugpjūčio už viršvalandžius, darbą naktimis ir savaitgaliais turėtų būti mokama ne mažiau nei 1,5 karto darbuotojo darbo užmokesčio.
Tačiau tame pačiame Darbo kodekse numatyta, kad darbo užmokestis „apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą“.
„Darbdaviui lieka laisva improvizacija, ką priskaičiuoti kaip darbo užmokestį, o ką ne. Manau, kad čia bus teisinių ginčų“, - DELFI po balsavimo sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Jo teigimu, problemą išspręstų Vyriausybė, pakeisdama savo nutarimą, kuriame tiksliai įvardytų, kaip skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis. Tai Seimas ir Trišalė taryba jau yra pasiūlę ministrų kabinetui.
„Pavyzdžiui, Vyriausybė nutarime patikslintų, kad priemoka už darbą naktį nebūtų įskaičiuojama į vidutinį atlyginimą“, - aiškino Seimo narys.
Šioms pataisoms dar turi pritarti prezidentas Valdas Adamkus.
Už šias Seimo nario Eligijaus Masiulio teiktas pataisas balsavo 77 iš tiek pat užsiregistravusių Seimo narių.