Pavyzdžiui, pernai lietuviai suvalgė 136 tūkst. t kiaulienos, iš kurios Lietuvoje pagaminta sudarė 60,9 tūkst. t., oficialiai importuota – 46 tūkst. t. Likusioji dalis – neapskaityta įvežtinė produkcija.

Į Lietuvą oficialiai pernai įvežta 3,9 tūkst. t dešrų, 6 tūkst. t kitų gaminių arba konservų. Vidutinė šios produkcijos kaina – apie 5 Lt/kg.

Asociacija skaičiuoja, kad maždaug 90 proc. neapskaitytos kiaulienos atkeliauja iš Lenkijos, o oficialiai importuojama ne tik iš kaimynų, bet ir iš Ispanijos, Belgijos, Danijos, Vokietijos.

„Aš, pavyzdžiui, esu Lietuvos pilietis ir neturiu darbo, todėl pasiimu nedidelį sunkvežimį, nuvažiuoju į Lenkiją ir prie gamyklos vartų firminėje parduotuvėje prisiperku pigiau mėsos su 3 proc. pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) ir atsivežu į turgų. Aš per savaitę du-tris kartus nuvažiuoju į Lenkiją ir viskas", – darbo schemą DELFI pristato asociacijos direktorius Mindaugas Kuklierius.

„Kiek yra žinoma, dabar tai yra suvalkiečių verslas. Kaip buvo automobiliai, tai dabar mėsa ir daržovės. Tai yra du produktai, kuriuos apsimoka vežti iš Lenkijos dėl mažesnio PVM", – tęsė jis.

Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės taip pat siekia mažesnio PVM, tvirtindamos, kad tai leistų atpiginti produktus. Dabar mėsos gaminiams taikomas įprastinis 18 proc. tarifas.

Šiuo metu, anot jM. Kuklieriaus, įvežtinės mėsos dalis Lietuvoje kasmet didėja.

„Keturios modernios iš europinių fondų paramą gavusios mėsos perdirbimo įmonės jau yra bankrutavusios, dvi restruktūrizuojamos. Galima skaičiuoti, kad šešios, liaudiškai tariant, yra išėjusios į orą. Matyt, ateityje bus dar keletas", – niūriai prognozavo pašnekovas.

Anot jo, nors Lietuvos gamintojai ir eksportuoja, tačiau šį sektorių galima laikyti orientuotu į vidaus rinką, nes į Europos Sąjungą dažniausiai keliauja patys brangiausi ir išskirtiniai produktai, o į Rusiją tik skerdiena, nes mėsos gaminiams iš Lietuvos taikomas 30 proc. muitas.

„Vežant žaliavą nedaug išeina ir uždirbti. Į Rusiją gaminių ekonomiškai neapsimoka eksportuoti, nes, pavyzdžiui, muitas iš JAV į Rusiją vežamiems gaminiams yra mažesnis nei iš Lietuvos. Jeigu mūsų politikai „nesičiūdytų" kitais klausimais, o dirbtų daugiau ekonominiais, tai mes daugiau laimėtumėm", – tvirtino pašnekovas.

DELFI primena, kad Konkurencijos taryba atlieka tyrimą dėl galimo mėsos perdirbėjų kartelinio susitarimo.

Lengvata nebūtų panacėja

Šiuo metu Seime yra pradėtas svarstyti PVM įstatymo pataisos, numatančios lengvatinį PVM tarifą mėsos gaminiams.

„Jie galėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis su turgaus prekeiviais, kurie atveža gaminius. Tikrai reikia pripažinti, kad ši problema yra, todėl mažesnis PVM kažkiek padėtų mūsų gamintojams konkuruoti, nors tai ir nėra visiška panacėja", – DELFI sakė Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas.

Jo teigimu, nėra konkrečių skaičiavimų, kiek į Lietuvą patenka lenkiškos kiaulienos. „Aš galiu pasakyti iš praktikos, kad Marijampolės regione mažiukai perdirbimo cechiukai neatlaikė lenkiškos produkcijos konkurencijos ir bankrutavo", – teigė jis.

Tačiau DELFI primena, kad Finansų ministerija, prezidentas Valdas Adamkus ir daugelis analitikų prieštarauja idėjoms kai kuriems produktams taikyti lengvatinį PVM. Lengvatas raginama keisti subsidijomis tam tikroms visuomenės grupėms. Valstybės kontrolė taip pat yra nustačiusi, kad nauda iš sumažėjusio mokesčio pirkėjo nepasiekia.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją