Tiesioginių nuostolių nepatirs
Savaitgalį po nepavykusių derybų ir nesurasto pirkėjo vienas iš didžiojo penketo investicinių bankų „Lehman Brothers“ paskelbė apie bankrotą.
Po šio bankroto pasaulyje turėtų sumažėti norinčiųjų skolinti, vadinasi, gali brangti paskolų palūkanos, konstatuoja ekspertai.
Be to, gali nuvertėti fondai, į kuriuos investavo apsidraudusieji gyvybės draudimu arba kaupiantys pensijas.
Tiesioginių nuostolių šis bankrotas, kaip manoma, Lietuvos bankams ir draudikams dar neturės, tačiau Draudimo priežiūros komisija baiminasi, kad gali sumažėti norinčiųjų draustis.
Be to, bankroto banga galbūt atsiris ir iki Lietuvos draudimo bendrovių užsienio savininkų.
Antradienį pasirodę pranešimai sukėlė dar daug nerimo dėl vieno didžiausių pasaulyje draudimo įmonių AIG, tačiau įsikišus JAV Federaliniam rezervų bankui, AIG manais už įmonės kontrolinį akcijų paketą buvo suteikta 85 mlrd. dolerių paskola.
Ankstesnių problemų pasekmė
Pasak banko „Finansta“ analitikės Dianos Ūselytės, dabartinė sumaištis – prieš metus prasidėjusių problemų pasekmė.
2007 m. rugpjūtį dėl antrarūšių, t.y. blogesnių paskolų, segmente JAV kilusių neramumų ir kritus su šiomis paskolomis susijusių vertybinių popierių kainoms, finansų institucijos pasaulyje nurašė savo turtą už daugiau nei 500 mlrd. JAV dolerių.
Kita vertus, analitikai pastebi, kad krintantys daugelio biržų indeksai ir pingančios akcijų kainos siejasi su mažėjančiomis naftos kainomis.
„Krintančių naftos kainų viena iš priežasčių yra baimė dėl galimo sulėtėjusio pasaulio ekonomikos augimo. Tai lemia, jog nuo liepos viduryje buvusių aukštumų, naftos kaina nusirito trečdaliu“, – teigė D. Ūselytė.
Pasak jos, Lietuva taip pat neišvengiamai pajus krizės įtaką, kadangi „globalizacija susiejo Lietuvą su kitomis pasaulio ekonomikomis“.
Tačiau, analitikės teigimu, tiesioginės įtakos Lietuvos bankai neturėtų pajusti, nebent tai atsilieps motininėms jų įmonėms, pavyzdžiui, Skandinavijoms bankams.
Akcijų kritimas gali būti naudingas
„Vis dėlto netiesioginė įtaka bus jaučiama. Gali sumažėti vartotojų pasitikėjimas bankininkystės sektoriumi ir draudimo rinka, Lietuvos įmonės gali susidurti su problemomis eksporto rinkose, tikėtinas ir BVP augimo lėtėjimas, paveiksiantis daugelį Lietuvos ekonomikos sektorių“, – teigė D. Ūselytė.
Todėl ekonomikos ekspertai šeimos ūkiams rekomenduoja atsargiau vertinti savo ateities pinigų srautus ir stengtis numatyti, kad išlaidos gali didėti tiek dėl brangstančių energetinių išteklių, tiek dėl didėjančių palūkanų, kas yra aktualu besinaudojantiems skolintomis lėšomis.
Kita vertus, pasak D. Ūselytės, aukštesnės rizikos investuotojams matomi akcijų kainų svyravimai gali suteikti naujų galimybių.
Be to, rinkų kritimas gali būti naudingas ir ilgesnį investavimo horizontą turintiems žmonėms, t.y. tiems, kas ketina investuoti pinigus ilgiau nei keleriems metams.
Krinta Švedijos bankų akcijos
Finansų krizės įkarštyje pastebima, kad tokių stambių Švedijos bankų kaip „Swedbank“, SEB ir „Handelsbanken“ pripažinimas, kad bankrutuojančiam investiciniam bankui „Lehman Brothers“ „išimties tvarka“ duota paskola buvo padengta nekilnojamojo turto JAV garantais, staigiai atsiliepė šių bankų akcijų kainoms.
Pasak bankų analitikų, akcijų kritimą paveikė ir tai, kad „Swedbank“ ir SEB bankai yra suteikę dideles paskolas Pabaltijo šalims, kuriose, akcininkų nuomone, rizika yra kur kas aukštesnė, nei Šiaurės šalyse.
Nepaisant didelės paskolų sumos ir besitęsiančios nekilnojamojo turto krizės JAV, bankų prognozės nenumato, kad nekilnojamojo turto vertė nusmuks tiek daug, kad pralenktų „Lehman Brothers“ suteiktos paskolos vertę.