- Jokiais būdais, nes Lietuvos bankų būklė yra geresnė nei Jungtinių Valstijų.
- Bet žmonės prisimena 1996 metus. Tada, bankrutavus dviem bankams, daugelis nukentėjo, nors ir tuomet buvo sakoma, kad niekur neskubėkite, nieko nedarykite. Ar taip nenutiks?
- Galima sakyti, kad tuometiniai įvykiai buvo sukurti pačioje Lietuvoje, o šiuo metu krizės šaknys yra ne Lietuvos viduje, bet labai toli nuo jos. JAV bankų krizė net nepalietė didžiųjų Europos bankų, ką jau bekalbėti apie Skandinaviją ar Lietuvos bankus.
- Lietuvos bankai priklauso Skandinavijos bankams. Tai yra didesnė sistema, galbūt ją galima lengviau paveikti?
- Taip. Kai kurie Skandinavijos bankai yra skolinę JAV bankams, tačiau labai nedideles pinigų sumas. Todėl artimiausiu metu, bent jau per 12 mėn., nesimato didesnio neigiamo poveikio.
- Neseniai „City Bank“ paskelbė duomenis, jog SEB ir „Swedbank“, valdantys didžiausius Lietuvos komercinius bankus, kitais metais gali turėti didžiulių nuostolių.
- Reiktų patikslinti, „City Bank“ sako, kad turės ne nuostolių, o kad sumažės jų pelningumas. Šiandien tai matosi. Lietuvos bankų sistemoje tai vyksta dėl to, jog po truputį stoja šalies ekonomika. Antra, „City Bank“ pasakė, kad šiais ir 2009 m. didžiausią neigiamą įtaką patirs iš Latvijos ir Estijos rinkų.
Ekspertų manymu, net jeigu Lietuvos ekonomika ir darytų neigiamą įtaką SEB ir „Swedbank“, tai tik 2010 m. „City Bank“ banko analizėje taip pat teigiama, kad Lietuvos bankų sistemą ši pasaulinė ekonomikos krizė galėtų paveikti ne anksčiau nei po 18 mėn.
- Daugelis Lietuvos gyventojų yra pasiėmę paskolas, ekonomika lėtėja – jie negalės atiduoti tų paskolų?
- Lietuvių paskolos būstui sudaro 28 proc. visų paskolų. Tikriausiai tik nedidelė dalis žmonių nesugebės gražinti paskolų. Bet, manau, kad bankai jau šiandien yra pasiruošę atidėti mokėjimus, jeigu žmonės turi pajamų.
Bankai gali restruktūrizuoti paskolą, atidėti vėlesniam laikui ar sumažinti įmokų sumą. Tokį smūgį bankai gali gana lengvai atlaikyti, nes per pirmąjį šių metų pusmetį buvo ne tiek jau daug atidėjimų dėl blogų paskolų.
- O įmonės, kurios pasiskolinusios milijardus? Jeigu ekonomika lėtės, jos negalės gražinti kreditų.
- Įmonės yra pasiskolinusios maždaug 35 mlrd. – tai sudaro maždaug pusę visų paskolų. Gali sumažėti įmonių pelningumas, gali tekti dalį pelno skirti rinkos amortizacijai. Aišku, daliai įmonių gali grėsti bankrotas, ypač nekilojamojo turto sektoriuje.
- Bet ne bankams?
- Jokiais būdais.
- Lietuvoje didėja infliacija, tad daugelis bankų analitikų sako, kad geriau laikyti indėlius. Ar taip sakoma ne todėl, kad patiems bankams reikia pinigų? Ar bankams yra naudinga, jog žmonės laiko pinigus indėliuose, o ne investuoja, pavyzdžiui, į fondus?
- Nebūčiau tikras, nes žmonės investuoja į fondus, o fondai – į labai konkrečias akcijas. Yra tokių fondų, kurie buvo investavę akcijas į tuos bankus, kurie subankrutavo.
- Bet, ar sutinkate, kad šiuo metu bankams yra naudinga, jog žmonės laikytų indėlius?
- Aš manau, kad žmonės turi finansuoti iš savo lėšų savo ekonominį augimą. Bet noriu pasakyti, kad šiuo metu Lietuvos padėtis yra tokia, kad paskutinių 6 mėn. augimą mes finansuojame ne iš indėlių, nes indėlių sumažėjo daugiau kaip 10 proc. Lietuva šį pusmetį skolinosi iš Skandinavijos pinigus ir tik skandinaviškų pinigų pagalba buvo didinamas paskolų teikimas.
Visgi ar naudinga bankams, jog žmonės laikytų indėlius?
- Aš manau, kad naudinga ir bankams, ir žmonėms. Dar kartą pabrėžiu, šiuo atveju žymiai naudingiau laikyti bankuose, o ne akcijose ar trumpalaikiuose skolos rašteliuose. Nes ši krizė ištiko trumpalaikes investicijas. Visos kitos investicijos yra ilgalaikės arba vyriausybinės obligacijos yra žymiai saugesnės ir didesnis užutėkis investuotojui. Tokiais atvejais pirmas pasitraukimas vyksta į bankų indėlius.
- Daug kalbama apie infliaciją, ji didėja. Ar čia nėra ir bankų kaltės, kurie išdalino įvairiausias vartojamo paskolas, kreditus būstams pirkti ir pan.?
- Skaičiuojant vartojamų kainų indeksą arba infliaciją neįtraukiamas būsto kainų augimas. Be to, žmonės nėra paėmę tiek daug vartojamųjų paskolų, kurios galėtų sukelti krizę. Tačiau yra kitų būdų tam padaryti: statomi nauji būstai, žmonės perka naujus baldus, buitinę techniką, taip sukeliamas rinkos augimas.
Taigi vartojamų paskolų ir bankų įtaka nebuvo tokia didelė infliacijai, o nekilnojamojo turto sektorius iš dalies turėtų prisiimti atsakomybę už infliaciją.
- Apibendrinant mūsų pokalbį, ar pasaulinė finansų krizė palies Lietuvą? Ir kaip konkrečiai kiekvieną žmogų?
Pirma, žymiai sulėtės mūsų ekonomikos augimo tempas, tačiau nekalbama, kad ekonomika iš viso neaugs. Ji augs šiais metais truputį daugiau nei 5 proc., kitais metais apie 4 proc., dar kitais – apie 3 proc. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje iš viso beveik neaugs.
- Tai mums bus labai gerai?
- Nesutinku, Latvija yra mūsų antroji eksporto rinka. Ten mes išvežame 11 proc. prekių, todėl šiuo atveju kaimynams linkėčiau laimės, laikytis kuo tvirčiausiai. Tai padės išsilaikyti ir Lietuvai.
Noriu pasakyti, kad Lietuvoje paskolų portfelį sudaro tik 60 proc. BVP, Estijoje 93 proc., o Latvijoje – 104 proc. Lietuvos žmonės yra žymiai mažiau prasiskolinę, ir dėl to tiek žmonės, tiek bankų sistema yra saugesni. Tie Lietuvos žmonės, kurie laiko pinigus bankuose, gali ramiai miegoti.