Rudens pradžioje Kupiškio darbo biržą užplūdo likviduojamos Noriūnų siuvyklos „Aumeda“ darbuotojai. Įmonėje dirbo 60 žmonių.
Kaip tvirtina įmonės vadovai, siuvyklai išsilaikyti buvo sudėtinga dėl žemų užsakovų siūlomų kainų ir nuolat augančių gamybos išlaidų.
Kritiška situacija ir Kupiškio plytų gamykloje. Šiemet vasarą įmonė darbo biržą buvo įspėjusi apie 14 darbuotojų atleidimą, o rudenį pranešė, kad atleis dar 40 žmonių. Įmonėje liks tik keli darbuotojai. Plytų gamintojai viliasi, kad, atsigavus ekonomikai, jų įmonė atgis ir vėl suteiks darbo kupiškėnams.
Bedarbių padaugės po Naujųjų
„Kol kas dar nieko dramatiško. Dalį siuvėjų įdarbins kitos rajone veikiančios siuvyklos. Kalbama, kad likviduojamą siuvyklą kažkas žada pirkti. Galbūt ji dar atsigaus. Kupiškio plytų gamykla darbuotojus pradės atleidinėti nuo gruodžio pradžios, tad bedarbių padaugės žiemą“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Kupiškio darbo biržos direktorės pavaduotoja Laima Vaitiekūnienė.
Šiemet nedarbo lygis rajone padidėjo ir siekia 6 proc. (ieškančiųjų darbo santykis su darbingo amžiaus gyventojais), o darbo vietų pasiūla sumažėjo 40 proc.
Kupiškio darbo biržos specialistai spėja, kad po Naujųjų metų nedarbas išaugs. „Didelio šuolio neturėtų būti, bet atleidimų tikrai bus. Tikėkimės, kad iki 2000 metų lygio, kai rajone buvo 1500 bedarbių, nekrisime“, – vylėsi L.Vaitiekūnienė.
Po gaisro – į darbo biržą
Panevėžiui nedarbas smogė vasarą, kai prie darbo biržos išsirikiavo kone 400 „Lino“ darbuotojų. Kelios dešimtys jų vienokį ar kitokį darbą susirado, kiti – vis dar darbo biržos klientai.
Daugiau nei dvidešimt panevėžiečių į darbo biržą netikėtai pasibeldė po mieste žinomos kavinės „Gandralizdis“ gaisro. „Ten dirbo profesionalai, tad kone pusė jų jau įsidarbino kitur“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė.
Nors nedarbo lygis Panevėžio mieste ir rajone panašus į pernykštį – 5,5 proc., darbo birža šiemet dažniau gauna pranešimų iš įmonių apie darbuotojų atleidimus. „Netenka darbo po 8–15 žmonių. Tokia tendencija visoje šalyje“, – pastebėjo A.Biguzienė.
Į namus grįžta emigrantai
Darbo biržų specialistai pastebi, kad iš didesnių miestų grįžta uždarbiauti išvykę statybininkai bei kitų specialybių pramokę kaimų ir miestelių gyventojai. Pasak Pasvalio darbo biržos direktoriaus Marijono Žagūnio, kas mėnesį tokių žmonių įregistruojama po 10–15.
Pasaulinė finansų krizė bei ekonomikos nuosmukis namo veja ir emigrantus. „Anksčiau daug žmonių išvykdavo į užsienį, o dabar jau vis dažniau registruojame sugrįžusius. Jų pastaruoju metu daugiau nei emigruojančiųjų“, – teigė Pasvalio darbo biržos vadovas.
Protrūkio nenumato
M.Žagūnis pasidžiaugė, kad rajone nenusimato grupinių atleidimų, o nedarbas rugsėjį net sumažėjo ir siekė 6,4 proc. (per 1200 ieškančių darbo). Pasvalio rajone yra stiprių sodininkystės ir daržininkystės įmonių, kurioms rudenį reikia darbo jėgos. Prasidėjus žiemai, šie žmonės vėl grįžta į darbo biržą.
Darbo biržos direktorius atkreipė dėmesį, kad nedarbo lygis Pasvalio rajone nebuvo sumažėjęs ir anksčiau. „Štai pernai tokiu metu ieškančių darbo buvo net daugiau – 1400. Aišku, dabar ekonominė situacija nekokia, tad bedarbių daugės, tačiau protrūkio neturėtų būti“, – tvirtino M.Žagūnis.
Be darbo liko mokytojai
Mažu nedarbo lygiu pasidžiaugti niekada negalėjo ir rokiškėnai. „Mūsų rajonas visada buvo tarp tų, kur daugiausia bedarbių. Ir pernai, ir šiemet nedarbo lygis sudaro 8,2 proc. Rokiškio rajone darbo rinka nebuvo labai pagyvėjusi, tad, manome, kad ir nuosmukio didelio nebus“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Rokiškio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Algirda Žemaitienė.
Ji pastebėjo, kad dėl uždaromų mokyklų šiemet darbo biržos slenkstį peržengti buvo priversti apie dešimt rajono mokytojų. Po kelis darbuotojus gali atleisti ir prekybos įmonės, kurios skundžiasi mažėjančiu vartojimu.
Darbdaviai graibsto specialistus
„Bedarbis bedarbiui nelygus. Juk žinome, kad dalis jų nenori dirbti. Bedarbių yra, o viešiesiems darbams nerandame žmonių. Jeigu ir prisikviesi kurį nors, tai, geriausiu atveju, dienai ar kelioms valandoms“, – apie kitą nedarbo pusę priminė Rokiškio rajono Obelių seniūnas Eugenijus Narkūnas.
E.Narkūnas pastebėjo, kad kvalifikuoti ir patikimi specialistai vis dar graibstomi darbdavių. Anot seniūno, jiems ir atlyginimas mokamas padorus – apie 2,5 tūkst. litų „į rankas“.
Obeliuose veikia rapsų spaudykla, spirito varykla, yra baldų įmonė, siuvykla, nemaža lentpjūvė. Kai kurie obeliškiai dėl didesnio atlyginimo išvažiavo į didesnius miestus ir ten neblogai įsitvirtino.
Judina „amžinus bedarbius“
Darbo biržų specialistai tikina, kad pastaraisiais metais sumažinti nedarbą padėjo Europos Sąjungos remiami užimtumo didinimo projektai. Anot jų, šios priemonės ypač padėjo įsilieti į darbo rinką daliai ilgalaikių bedarbių. Vis dėlto jie pripažįsta, kad „amžinų bedarbių“ problema išlieka aktuali.
Pasak Rokiškio darbo biržos Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėjos Aušros Beconienės, dvejus metus trukusiame projekte „Integracijos į darbo rinką galimybių plėtra“ dalyvavo 324 rokiškėnai, iš kurių daugiau nei 100 buvo įdarbinti subsidijuojant (darbdaviams už jų įdarbinimą mokamos subsidijos). Per keturiasdešimt rokiškėnų buvo nukreipti į profesinius mokymus, apie pusšimtį mokėsi kompiuterinio raštingumo ir kt.
Šiemet darbo birža pradeda įgyvendinti naują ES remiamą projektą „Bedarbių užimtumo didinimas“ – kol kas pavyko įkalbėti tik 13 nekvalifikuotų bedarbių mokytis kursuose.