- Ačiū, nesiskundžiu. Jaučiuosi puikiai ir gerai suprantu, kas vyksta pasaulyje. Žvelgiu į krizę ne iš rinkos, o iš daug platesnės perspektyvos. Rinka - tik laboratorija, kurioje išbandomos tam tikros idėjos. Iš to, kas vyksta finansų pasaulyje pastaruosius 25 metus, galima daryti išvadą, kad jis vystosi remdamasis klaidingomis koncepcijomis.
Praeityje padarytos klaidos įvarė mus į dabartinę krizę, kurią vadinu superburbulu. Kiekvienas toks burbulas susidarė iš į realų pasaulį išmestų elementų. Problema ta, kad iš realaus pasaulio detalių pastatoma iliuzinė piramidė ir kartais atsitinka taip, kad realybė ima priminti tą sufalsifikuotą vaizdą. Tačiau tam tikru momentu deformacija tampa tokia didelė, kad visa iliuzinė konstrukcija subyra į šipulius. Toks yra rinkos burbulų susidarymo ir sproginėjimo mechanizmas. Finansų rinkos paprasčiausiai gavo per daug laisvės.
- Jums nepatinka nei rinkos fundamentalizmas, nei visiška ekonominė laisvė...
- ...nei per didelė valstybės integracija į ekonomiką. Reguliavimas yra dar blogesnis už visišką laisvę. Biurokratai, kurie paprastai labai mieguistai reaguoja į tai, kas vyksta, primeta rinkai apribojimus. Per daug didelė priežiūra gali tik pabloginti padėtį. Rinką reikėtų palikti pačiai sau, kaip kad buvo daroma 25 metus. Tai du kraštutinumai, kurių reikia vengti.
- Siūlote laikytis išsivysčiusio kapitalizmo aukso vidurio?
- Taip. Tai, kad kritikuoju kapitalizmą, nereiškia, kad esu prieš jį nusistatęs. Noriu jį pataisyti, kad geriau funkcionuotų. Bet koks žmogaus kūrinys nėra tobulas. Kai tik imame siekti tobulumo, kyla problemų. Komunistai siūlė idealų pasaulį, tačiau tai neturėjo nieko bendra su tikrove. Naivus tikėjimas rinkos savireguliavimo galia be jokio valstybės įsikišimo - tai tik ilgai trukusio akcijų kurso kilimo rezultatas.
-Savo knygoje teigiate, kad pasaulyje baigėsi tam tikra epocha. Kas iš tiesų miršta mūsų akyse?
- Globalios ekonomikos modelis, pastatytas ant Amerikos dolerio. Vašingtono susitarimas (1944 metais vykusioje konferencijoje buvo susitarta dėl tarptautinės ekonominės tvarkos - red.) primetė rinkos drausmę visiems pasaulio ekonomikos dalyviams, išskyrus pačias Jungtines Valstijas. JAV turėjo dolerį - valiutą, kurią visi noriai ėmė. Tą apriboti galėjo tik pačios Jungtinės Valstijos, tačiau to padaryti nesugebėjo. Jungtinės Valstijos tik naudojosi pasaulio finansų rezervais savo pačių vartojimui didinti. Atsirado tokių valstybių kaip Kinija (anksčiau tą darė Japonija), kurios noriai naudojosi kreditais ir kaupė turtus. Kai krachas ištiko nekilnojamojo turto rinką, amerikiečių šeimas prispaudė milžiniškos skolos.
- O kas mūsų laukia dabar?
- Netikrumo laikotarpis. Neaišku, kaip viskas pasisuks. Niekas negali to pasakyti. Viskas priklausys nuo to, kaip reaguosime į krizę. Pasaulis bus kitoks, kai prezidentu taps J.McCainas arba tuo labiau B.Obama. Be galo svarbu, jei ne svarbiausia, kaip elgsis Kinija. Jungtinės Valstijos nebeturės tiek laisvės veikti. Amerika atsidūrė aklavietėje.
-Taip smarkiai sumažėjo manevro laisvė...
- Labai smarkiai. Net Kinija su savo potencialu ir valiutos atsargomis turi didesnį pasirinkimą. Ji dabar ir perims iniciatyvą.
Į-domu, kaip ji tai padarys. Ar manote, kad Kinijos režimas žlugs kilus krizei, panašiai į tą, kuri dabar apima Vakarus?
- Jei kinai padarys klaidą, tai Kinijoje kils ne tik finansų, bet ir politinė krizė. Žmonės bus nepatenkinti, bet negalės parodyti savo nepasitenkinimo, nes Kinija nėra demokratinė valstybė. Vietoj žodžio ir pažiūrų laisvės ten veikia keista kompromisų ir tarpusavio ryšių sistema, rodanti, kad Kinijos komunizmo atmaina skiriasi nuo stalinizmo. Kinų vadai įdėmiai visų klausosi ir elgiasi labai atsargiai. Bet jei Kinija nesusitvarkys su ūkio krize, joje kils didžiulis sukilimas.
- Kai kurie ekonomistai mano, kad kalbos apie recesiją - perdėtos. Vakarų šalių ekonomika auga labai lėtai, tačiau auga. Gal tiesiog kartojasi įprasti ekonomikai ciklai, bet tai nėra recesija...
- Nesutinku. Gal dar mūsų recesija neapėmė, bet ji artėja. Tai rodo visi ekonomikos rodikliai. Jei to neįvertinsime, krizė tik ilgiau užsitęs.
- Kurioje valstybėje dabar geriausia investuoti?
- Europa dabar užima privilegijuotą padėtį kitų valiutų atžvilgiu, tačiau geriausia šalis investicijoms - Kinija.
- Prognozuojate, kad globali recesija susilpnins JAV pozicijas, bet sustiprės Kinija ir kitos valstybės. Vadinasi XXI amžius jau nebebus Amerikos amžius?
- Negaliu to teigti kategoriškai. Pasaulyje viskas susiję, tačiau valstybėms reikia atsakingo lyderio. Jei JAV sugebės juo tapti, gali atgauti buvusias pozicijas. Tačiau manau, kad prezidentas R.Reaganas padarė didelę klaidą, pasikliovęs rinkų fundamentalizmu. Tą patį darė ir jo įpėdiniai -G.Bushas vyresnysis ir G.Bushas jaunesnysis, bandę kitiems primesti Amerikos diktatą karine jėga.
- Tačiau jūs 2004 metais nepagailėjote daugiau kaip 20 mln. dolerių tam, kad G.Bushas būtų išrinktas prezidentu.
- 26,5 milijono. Tačiau dabar laikau jį pačiu blogiausiu prezidentu per visą JAV istoriją.
- Tai dabar statote ant B.Obamos?
- Taip, šiandien statau. Tačiau kai pirmą kartą jį viešai parėmiau, nemaniau, kad iš to uždirbsiu. Tiesiog laikiau jį lyderiu, kokio reikia Amerikai. Dėl savo biografijos Obama sugeba tapti elastingu ir moka pažvelgti į tą pačią problemą iš skirtingų perspektyvų. To ir reikia JAV. Norėdamos vadovauti pasauliui jos turi suprasti ir kitų valstybių požiūrį.
- Į klausimą, kur slypi jūsų sėkmės paslaptis, paprastai atsakote: "Visada žinau, kur padariau klaidą." Bet turbūt ne tik tai?
- Bet tai svarbiausia. Mano gyvenimo filosofija gana neigiama. Manau, kad nėra tobulų žmonių, kad negalima pasiekti tobulumo tame ką darai, kad negalima priimti sprendimo remiantis vien žiniomis. Tačiau tai, kad negalime priartėti prie idealo, nereiškia, kad neturime stengtis geriau suprasti pasaulį pasitelkdami kritišką mąstymą. Jis leidžia suprasti, kur padarėme klaidą ir išsiaiškinti kodėl. Dėl to tiek daug ir pasiekiau finansų srityje.
- Skyrėte milijonus dolerių Rytų Europai ir Rusijai. Remiate JAV prezidento rinkimų kampaniją...
- Taip, nes yra tik viena filantropijos rūšis - politinė filantropija. Šiandien - viskas politika.
- Kuo vadovaudamasis skiriate pinigų?
- Vadovaujuosi tik bandymu ir klaidų metodu.
- Kaip manote, koks bus pasaulis po 25 metų?
- Neturiu supratimo. Tiesiog nežinau.
- O koks norėtumėte, kad būtų?
- Svajoju apie tai, kad žmonės pagaliau supratų, jog nepakanka vien racionaliai mąstyti, kad nesugebame sukoreguoti taip, kad viskas vyktų idealiai. Būtina kritiškai žvelgti į pasaulį, kuris mums leidžia save geriau suprasti.
GEORGE'AS SOROSAS
Amerikiečių finansininkas ir filantropas. Gimė 1930 metais Budapešte. Pirmus pinigus uždirbo prekiaudamas valiuta hiperinfliacijos, kuri kilo Vengrijoje po nacių okupacijos ir iki Raudonosios armijos atėjimo. 1946 metais Sovietų Sąjungai okupavus Vengriją pabėgo į Vakarus apsimetęs, kad vyksta į esperanto kalbos kongresą. Po metų atsidūrė Londone. Ten išbandė daugybę profesijų, net dirbo viešbutyje pasiuntinuku ir padavėju. Laisvu laiku studijavo Londono Ekonomikos mokykloje, kur susipažino su savo mokytoju Karlu Popperiu. 1956 metais persikėlė į Niujorką, kur pradėjo lošti finansų rinkoje.