Kol kas neskelbiama šio veiksmo piniginė išraiška, neoficialiais duomenimis, akcijos nupirktos už 2 latus (maždaug 9,7 Lt). Ministrų teigimu, valstybė greitu laiku akcijas perduos strateginiam investuotojui. 34 proc. akcijų perduota valstybiniam Hipotekos ir žemės bankui, 15 proc. akcijų lieka smulkiesiems akcininkams.
Kaip pranešė Lietuvos radijas, finansų analitikai teigia, jog antras pagal dydį šalies bankas negalėjo atgauti lėšų, investuotojų į projektus, kurių įgyvendinimas nutrūko dėl pasaulinės finansų krizės, o pasklidus gandams, kad šis bankas atsidūrė ant bankroto ribos, gyventojai atsiėmė maždaug 300 mln. Lt vertės indėlių.
Vyriausybė, Latvijos bankas ir Finansų komisija įsitikinę, jog banko problemos susijusios su pasauline krize. Kartu vyriausybė tvirtina, kad šalies bankų sistema stabili.
Kaip paaiškino finansų ministras Atis Slakteris, valstybė turėjo arba įsigyti kontrolinį akcijų paketą, arba leisti bankui bankrutuoti. Pastaruoju atveju būtų reikėję kompensuoti indėlius iki 50 tūkst. latų.
„Parex bankas“ buvo įkurtas 1992 m. Dabar jame Latvijoje dirba apie 2,5 tūkst. žmonių. Bankas turi atstovybių, filialų ir dukterinių kompanijų 15 šalių, įskaitant Lietuvą, Estiją, Švediją, Vokietiją, Šveicariją.
Lietuvos radijo kalbintas Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigė, jog „Parex banko“ filialas Lietuvoje toliau vykdys įprastas funkcijas, filialo veikla yra prižiūrima. „Prasidėjus masiškam indėlių atsiėmimui, bankas susidūrė su likvidumo problemomis, todėl šis Latvijos vyriausybės žingsnis yra tinkamas ir savalaikis, nes kitaip būtų buvę įšaldytos sąskaitos ir atsiskaitymai. Šiuo metu daugelyje Europos Sąjungos šalių vyriausybės imasi aktyvaus intervencinio vaidmens bankų sistemoje“, – teigė S. Kropas.
Anot jo, Lietuvos bankams nacionalizacija kol kas negresia, tačiau nuo likvidumo problemų ir jie nėra apsaugoti.
„Lietuvos bankų ekonominiai rodikliai yra pakankamai geri ir Lietuvos bankai yra pajėgūs vykdyti visus įsipareigojimus. Visi bankai yra mokūs, tačiau likvidumo problemų gali kilti dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, atsiimamų indėlių“, – sakė S. Kropas.
Kontrolinis akcijų paketas – 85 proc. akcijų – priklausė Viktorui Krasovickiui ir Valerijui Karginui, kurie nuolat figūruodavo turtingiausių Latvijos žmonių sąrašuose. Spalį pastarojo turtas buvo vertinamas 220 mln. latų, o pirmojo – 207 mln. latų.