„Žinoma, mes jau senai ruošėmės. Mes teikėme rizikingus kreditus, pirkome gerus vertybinius popierius, kad gerai apsidraustumėm ir galėtumėm parduoti juos. Rimti nemalonumai prasidėjo, kai vyriausybė ir Švedijos centrinis bankas paskelbė, kad teiks paramą savo bankams ir dukteriniams bankams Latvijoje. Galite įsivaizduoti – jei laikote savo pinigus mūsų banke ir aišku, kad viskas svyruoja, o švedai paskelbė teiksiantys paramą „Swedbank“ ir SEB, o čia – nieko... Tuomet prasidėjo depozitų mažėjimas“, – paaiškino bankininkas.
V. Krasovickio teigimu, per trumpą laiką iš „Parex“ banko sąskaitų buvo paimta maždaug 100 milijonų latų, o dauguma pinigus atsiėmusių klientų buvo vietinės valstybinės ir savivaldybių institucijos.
„Pirmasis ženklas buvo tuomet, kai supratome, kad nekilnojamojo turto rinkoje bus problemų – jei pamenate, mes prekiavome savo turtu. Kai subankrutavo „Lehman Brothers“, mes pradėjome belstis į visas duris ir kalbėti su vyriausybe. Mūsų asmeninės lėšos yra banke, mes jų neėmėme, per 15 metų du kartus paėmėm dividendus – tris ir penkis milijonus latų. Tai, ką gavome, pardavę draudimo bendrovę, taip pat investavome į jungtinį kapitalą“, – pareiškė leidiniui V. Krasovickis.
„Jei pasaulis išsikapstys iš šios krizės, mes tikimės, kad galėsime pasinaudoti savo teise išpirkti akcijas. Mes turime teisę padaryti tai po metų. Kaip suprantu, valstybė įgaliojo mus pasilikti banke. Suprantu, kai tai būtina ir mes patys suvokiame savo atsakomybę. Iš tiesų mes neturime nieko be šio banko“, – teigė „Parex“ banko bendrasavininkis.
DELFI primena, kad šeštadienį posėdžiavusi Latvijos vyriausybė nusprendė nupirkti už 2 latus 51 proc. finansinių sunkumų turinčio banko akcijų.