„(Didžiosios Britanijos premjeras) Winstonas Churchillis kažkada sakė: Britanija neturi amžinų draugų ar priešų, tik amžinus interesus. Lietuva neturi amžinų interesų, bet turi amžinų priešų“, - antrino Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Posėdyje LPK atstovai su Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūnais kalbėjosi apie Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykių plėtrą pastarojo meto politinių ir ekonominių įvykių kontekste bei šių pokyčių įtaką Lietuvos pramonei ir verslui.
Tiesa, pramonininkų akys labiau krypo ne į ES ir Rusijos, o į Lietuvos ir Rusijos santykius. Jie negailėjo karčių žodžių mūsų šalies politikams, savo pareiškimais esą vis pakišantiems koją sklandžiam verslininkų bendravimui.
„Verslas suinteresuotas normaliais santykiais. Jei užkibirkščiuoja politinėse viršūnėse, verslas tuo nesidžiaugia, - kalbėjo M. Aleliūnas. – Mes neturime problemų bendraudamisu verslo visuomene Rusijoje. Lygiai kaip Rusijos verslininkai neturi problemų Lietuvoje. Jų kyla tik politikams. Verslas nesikibirkščiuoja, nesišvaisto nepasvertais atsiliepimais ir terminologija“.
Anot LPK viceprezidento, politikų retorika skundžiasi ir Baltarusijoje dirbantys lietuvių verslininkai. „Kai tik jūs (politikai – DELFI) vemsite į mūsų pusę, taip ir ant mūsų sprando viskas“, - girdėtas mintis citavo M. Aleliūnas.
Jo žodžiais, rinka yra ten, kur yra pinigų, o Rytuose esą pinigų yra. „Rytų rinka yra plati ir nuostabi“, - aiškino LPK atstovas.
„Kultūra galėtų būti geresnė, tobulesnė iš mūsų pusės. Džiaukimės tuo, kas pasiekta. Ateityje pragiedruliai bus gal geresni“, - vylėsi M. Aleliūnas. Jis priminė kritišką reakciją į esą gana švelnius laikinojo užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno žodžius apie Rusiją.
„Negatyvūs sureagavimai yra blogiausias reikalas“, - teigė LPK viceprezidentas ir pabrėžė, jog „verslo kontaktai yra puikūs diplomatiniai poslinkiai į politiką“.
Už sutartį su ES svarbiau Rusijos stojimas į PPO
Pramonininkų teigimu, santykiams su Rusija pastaruoju metu įtakos turi šios šalies ir ES santykiai. ES ir Rusijos pramonininkų apskritojo stalo susitikime Kanuose dalyvavęs A. Kondrusevičius antradienį kolegoms teigė, jog tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės jaučiamas didelis susirūpinimas. „Santykius ištiko pasitikėjimo krizė“, - sakė jis.
Praėjusią savaitę ES oficialiai pranešė Rusijai atnaujinanti derybas su ja dėl Prekybos ir partnerystės sutarties. Pasak URM Prekybos politikos departamento direktoriaus Albino Zananavičiaus, tai yra „daugiau rėminė sutartis“, apimanti visus ES ir Rusijos santykius. Tuo metu realios įtakos mūsų gyvenimui turės Laisvos prekybos sutartis. „Didelis klausimas, kada, ir didelis klausimas, ar (ji bus pasirašyta – DELFI)“, - sakė URM pareigūnas.
Norint pradėti derybas dėl Laisvos prekybos sutarties, Rusijai įstoti į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Lietuva tuo suinteresuota, tačiau visų pirma norima išspręsti mums svarbius klausimus, visų pirma dėl geležinkelio tarifų suvienodinimo, sanitarinių-fitosanitarinių reikalavimų ir medienos eksporto muitų. Manoma, kad derybos baigsis ne anksčiau kaip kitąmet.
„Stojimas į PPO Rusiją gali paveikti tiek, kiek ji prisiims įsipareigojimų ir pademonstruos, kad yra pasirengusi juos įvykdyti. Pats įstojimas yra simbolinis. Mūsų interesas – kad būtų geras turinys, o terminai – antraeilis dalykas“, - kalbėjo A. Zananavičius.
Jo teigimu, Rusijos stojimą į PPO sąlygoja daug faktorių, pavyzdžiui, Rusijos ir Gruzijos konfliktas, išsiskyrusios ES ir JAV pozicijos. Mat Briuselis norėtų toliau derėtis dėl stojimo ir bandyti atsieti tai nuo politinių dalykų, o Vašingtonas linksta prie blokavimo.
Be to, pastaruoju metu pablogėjo santykiai su Turkija (rusai įvedė daug apribojimų pasienyje, tikrina krovinius, o Turkija yra pagrindinė šalis, per kurią Azerbaidžanas, kitos Centrinės Azijos šalys gali eksportuoti energetikos išteklius, apeidamos Rusiją). Savo ruožtu Saudo Arabija pageidauja, kad Rusija įsileistų ją į savo energetikos verslą, įskaitant gavybą, paskirstymą, transportavimą. „Mums yra mįslė, ar Saudo Arabija žaidžia savarankiškai, ar yra paprašyta vykdyti JAV nurodymus“, - svarstė diplomatas.
Anot jo, esama signalų, kad jau sprendžiamas geležinkelio tarifų pervežimams viduje ir į užsienį suvienodinimo klausimas. Be to, Rusija esą įsipareigojo atidėti eksporto muitų apvaliai medienai įsigaliojimą. Pernai jai įvedus tokius muitus, pirmieji pokyčius pajuto ne tik skandinavai, bet ir Lietuva, mat skandinavai pradėjo medieną pirkti pas mus ir sukėlė kainas. Rusai planavo nuo sausio įvesti tokius muitus, kurie prekybą padarytų neįmanoma, bet dabar tokio plano gali būti atsisakyta.
Be to, lietuvių pervežimo verslui ir prekybininkams aktualūs sanitariniai reikalavimai. Vasarą Rusija pradėjo reikalauti, kad visa importuojama produkcija atitiktų nepaprastai griežtus reikalavimus, kurie daugeliu atvejų esą yra moksliškai nepagrįsti. Šiuos klausimus esą bus galima spręsti tik Rusijai įstojus į PPO.
„Susidaro užburtas ratas – daugėja reikalavimų Rusijai, rusams kuriant naujus trukdžius ir kitoms šalims reikalaujant juos panaikinti, didėja stojimo į PPO kaina, o kartu mažėja Rusijos noras stoti“, - pasakojo A. Zananavičius.
„Matydami, kad naftos ir žaliavų kaina krenta, norėtume atsargiai prognozuoti, kad bus kažkokie (Rusijos – DELFI) žingsniai į tarptautinę bendruomenę“, - kalbėjo jis.
„Kodėl mes Gruziją ir Ukrainą mylime labiau nei Lietuvą?“
Jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio teigimu, geležinkelio tarifai krovinių gabenimui į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus po truputį balansuojama. A. Zananavičius pripažino, kad situacija gerėja, tačiau jis paragino neužsimerkti ir tuo stipriai nesidžiaugti, o siekti teisinio įsipareigojimo ateityje nepabloginti sąlygų.
Kartu A. Kuzmarskis stebėjosi, kad ES susitikimuose Lietuva vienintelė reiškė kitokią nuomonę, pavyzdžiui, dėl Gruzijos. Jis domėjosi, ar derinamos Baltijos šalių pozicijos. Anot asociacijos vadovo, tam tikrais klausimais pozicijos turėtų būti derinamos, tam tikrais reikėtų „išlaikyti santūrumą ir ginti savo pozicijas“.
„Kodėl mes Gruziją ir Ukrainą mylime labiau nei Lietuvą ir Lietuvos ekonomiką?“ – retoriškai klausė A. Kuzmarskis.
Savo ruožtu Inžinierinės ekologijos asociacijos prezidentas Rimantas Budrys stebėjosi, kodėl Lietuvoje negirdimos įvairios kalbos, susijusios su pokyčiais energetikos srityje. Pavyzdžiui, tiesiant elektros tiltą į Švediją esą kaip šios šalies partnerė dalyvaus Baltarusija.
„Veiksmas vyksta, Briuselyje kalbame, Lietuvoje niekas nieko nežino. Mes norime būti kurti? Galvojau, kad ana pusė (ES – DELFI) nenori mūsų girdėti. Pasirodo, kad atvirkščiai. Gal jau mes per daug užsipolitikavę ir užsiciklinę? Iš karto ieškome, kas negerai“, - piktinosi R. Budrys.
Pasak A. Zananavičiaus, teisinė santykių su Rusija aplinka, nors ir yra įvairių trikdžių, daugiau ar mažiau kontroliuojama. Tuo metu „žemiškame gyvenime“ esą ne visas vyksta sklandžiai. „Valstybės skatina savo eksportą. Turiu sutikti, kad šitoje srityje nuo nepriklausomybės atkūrimo padarėme bene mažiausiai. Eksporto skatinimo veikla turi būti konsoliduota. (…) Krizės akivaizdoje pagrindinis klausimas – kaip Lietuva skatins eksportą. Tik eksportas išneš Lietuvą iš krizės“.
Kaip posėdyje teigė URM Eksporto ir investicijų skatinimo departamento direktorius Petras Šimeliūnas, prekyba su Rusija per metus išaugo 1,8 karto. Lietuvos importas iš Rusijos per metus išaugo beveik 2 kartus (tiesa, jo apimtį nulėmė žaliavos kainų augimas). Importas šiemet sausį-liepą sudarė 30 proc. bendro Lietuvos importo.
Per tą patį laikotarpį Lietuvos verslininkai į Rusiją eksportavo prekių už 4 mlrd. 940 mln. Lt (43 proc. proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai). Šiai šaliai tenka daugiau nei 15 proc. Lietuvos eksporto, tai yra didžiausia dalis, tenkanti vienai nacionalinei rinkai.