Dažniausiai rizikuoja atsidurti skurde vieni gyvenantys asmenys (49,5 proc.) taip pat asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, susidedančiuose iš vieno suaugusio asmens ir išlaikomų vaikų (41,5 proc.) ir dviejų suaugusių asmenų su trimis ar daugiau vaikų (38,2 prco.).
Vienų gyvenančių asmenų rizika atsidurti skurde, palyginti su 2006 m., padidėjo 11,5 proc. punkto. Ypač išaugo vienų gyvenančių 65 metų ar vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis. Vidutinės senatvės pensijos ir našlių pensijos suma 2006 m. buvo mažesnė už skurdo rizikos ribą, tai reiškia, kad vieni gyvenantys pensininkai, gaunantys vidutinę ar mažesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė skurdo rizikos grupėje.
Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8 procentai, bedarbių – net 56,5 procento, senatvės pensininkų – 29,8 procento. Nedarbas yra dažniausia skurdo priežastis.
Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažėjimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėtų iki 25,5 procento. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su trimis ir daugiau vaikų skurdo rizikos lygiui: šioje grupėje atėmus socialines išmokas skurdo rizikos lygis padidėtų nuo 38,2 iki 51,3 procento.