Dalis diplomatų ir pareigūnų vadino Bratislavos kelią į eurą „ duobėtu“, o Slovakijos ambasadorius ES Marošas Šefčovičius pareiškė, kad Slovakijai teko teko dvigubai atkakliau, nei anksčiau į sąjungą įstojusioms šalims, įtikinėti kolegas, jog valstybė pasirengusi įsivesti eurą.

Po 2007 m., prie eurozonos prisijungus Maltai, o Kiprui šių metų pradžioje įsivedus eurą, Slovakija taps pirmąja Centrinės Europos valstybe prisijungusia prie eurozonos, taip pat – neturtingiausia eurozonos šalimi, jos BVP sudaro apie 67 proc. visos eurozonos BVP vidurkio.

Vertinimo proceso metu daugiausiai abejonių, žvelgiant į tolimą perspektyvą, kilo dėl Slovakijos kainų stabilumo, visgi nepaisant aukščiausių ekonominio augimo rodiklių ES, Slovakijai pavyko pasiekti, kad infliacija neviršytų nustatytos ribos.

Anot Briuselyje įsikūrusio Europos politikos tyrimų centro eksperto Danielio Groso, nerimas dėl infliacijos atsidūrė „antrame plane“.

Jis tvirtina, jog dėl finansinės krizės svarbiausiais iššūkiais Bratislavai bus išlaikyti finansinį stabilumą šalyje ir tinkamą tarpbankinės rinkos funkcionavimą, siekiant, kad Europos ekonomikos sulėtėjimas nepaveiktų pramonės, ypač automobilių sektoriaus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją