Bendrame Europos ekonominio nuosmukio kontekste, Lietuvos Vyriausybės taikomos antikrizinės priemonės turėtų pasiteisinti ir sušvelninti ūkio recesijos pasekmes, tačiau bendrai Lietuvos ūkis pradės atsigauti beveik metais vėliau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.
Tai pirmadienį pareiškė ES ekonomikos ir monetarinių reikalų komisaras Joauquinas Almunia, pristatydamas Briuselyje ES šalių išankstines ekonomikos pronozes 2009 m. ir 2010 m.
EK ataskaitoje teigiama, kad per pasaulį ir Europą nusiritusi bankų krizė, smarkai smuktelėjusi pasaulinė prekyba bei daugelyje šalių šoko ištiktas namų statybos sektorius yra rimčiausios priežastys, dėl kurių šiais metais Europos ekonomikos augimas sumažės beveik 2 proc.
Tačiau finansinio stabilizavimo priemonės, kurių ėmėsi ES jau padėjo stabilzuoti bankų sektorių, atsigauna tarpbankinių paskolų ir paskolų verslui veikla, todėl ES ekonomika jau šių metų pabaigoje pradės atsigauti, o kitais metais augimas pasieks 0,5 proc.
Tačiau Lietuva, vėliau nei kitos ES šalys pradėjusi reformas, ir atsigaus vėliau. Ekonomikos ir monterinių reikalų komisaras J. Almunia Lietuvos radijui sakė, kad 2008 m. Lietuva dar buvo išlaikiusi vieną aukščiausių augimo rodiklį, tačiau tai neapsaugojo šalies nuo krizės ir 2009 m. Lietuvai prognozuojamas ne ekonomikos augimas, o 4 proc. kritimas.
J. Almunia teigia, kad tos priemonės, kurios buvo rekomenduotos europiniu lygiu ir kurias naujoji Lietuvos Vyriausybė įgyvendina, duos naudos ir nuosmukio laikotarpis bus kaip įmanoma trumpesnis.
2010 m. Lietuvai prognozuojama, kad pirmuosius du metų ketvirčius ekonomika vis dar smuks, o paskui pradės vėl augti, tačiau tai įvyks devyniais mėnesiais vėliau, nei vidutiniškai ES.
Didžiausio BVP nuosmukio tikimasi Latvijoje (-6,9 proc.), Airijoje (-5 proc) ir Estijoje (-4,7 proc.). Lietuvai prognozuojamas 4 proc. BVP mažėjimas.
Lietuvai taip pat prognozuojamas vienas didžiausių gyventojų užimtumo pokyčių -3,9 proc. Greičiau užtimtumas mažės tik Latvijoje (-5,1 proc.), Airijoje (-4 proc.) ir Estijoje (-4 proc.). Ispanijai taip pat prognozuojamas 3,9 proc. užimtumo mažėjimas.
Bedarbių skaičius, anot EK, didžiausias bus Ispanijoje (16,1 proc.), Slovakijoje (10,6 proc.) ir Latvijoje (10,4 proc.).
Lietuvai prognozuojamas 8,8 proc. nedarbas., tai prilygsta prognozuojamam ES vidurkiui (8,7 proc.) Toks pats nedarbo lygis numatomas ir Portugalijoje, Estijoje bei Vengrijoje.
Infliacija 2009 m. Lietuvoje turėtų siekti 5,6 proc. Didesni infliacijos tempai turėtų būti fiksuojami tik Latvijoje (6,8 proc.) ir Rumunijoje (5,7 proc.).
Anot EK, kitąmet Lietuvai gali tekti pasiskolinti iki 3 proc. BVP.
Anksčiau EK prognozavo, kad 2010 m. Lietuva liks vienintelė ES valstybė, kuriai grės ne tik augimo sulėtėjimas, bet ir ekonomikos smukimas žemiau nulinės ribos.
Pirmadienį paskelbtose išankstinėse tarpinėse prognozėse numatoma, kad ekonominis augimas 2008 m. ES sumažėjo iki 1 proc. nuo beveik 3 proc. 2007 m.
2009 m. realusis BVP turėtų gerokai sumažėti – maždaug 1,8 proc. 2010 m. ES sukuriamas BVP vėl turėtų augti iki maždaug 0,5 proc.
BVP nuosmukį EK sieja su pasaulinės prekybos ir gamybos sumažėjimu, o kai kuriose šalyse – ir būsto rinkos korekcijomis.
Pasaulio ekonomika išgyvens nuosmukį
Anot EK, gaunamų užsakymų mažėjimas rodo, kad trumpuoju laikotarpiu ekonomikos nuosmukis greičiausiai tęsis. Tikėtina, kad ekonomikos nuosmukis bus visuotinis, o neigiamos pasekmės turės vis didesnės įtakos besiformuojančios rinkos šalims. 2009 m. pasaulio BVP augimas sulėtės iki 0,5 proc. (nuo 3,3 proc. 2008 m.)
Trečiąjį 2008 m. ketvirtį tiek euro zonoje, tiek visoje ES BVP sumažėjo 0,2 proc. Euro zonoje BVP mažėja jau antrą ketvirtį iš eilės, taigi euro zonos šalyse pirmą kartą istorijoje prasidėjo techninis nuosmukis. EK mano, kad BVP mažės ir visą 2009 m. pirmąjį pusmetį. Smukimo tendencijos turėtų apimti daugelį šalių.
Sumažėjusi tiek privataus sektoriaus, tiek grynoji užsienio paklausa gerokai stabdys BVP augimą, ir situaciją švelnins tik valdžios sektoriaus vartojimas ir valstybės investicijos.
Mažėjant pajėgumų panaudojimo mastui, blogėjant ekonominėms perspektyvoms ir griežtėjant finansavimo sąlygoms staiga ėmė mažėti ir privačiojo sektoriaus investicijos, kurios pakilimo metu buvo pagrindinė varomoji jėga.
Didėja nedarbas ir deficitas
Daugumoje valstybių narių darbo rinkos būklė pradėjo blogėti 2008 m. Užimtumo augimas bus neigiamas ir 2009 m., darbo vietų skaičiui ES sumažėjus 3,5 mln. Dėl to nedarbo lygis ES 2009 m. gali pakilti iki 8,75 proc. (euro zonoje – iki 9,25 proc.), o 2010 m. – dar daugiau.
Blogėjančios perspektyvos taip pat atsilieps ir valstybės finansams, kurie nukentės sumažėjus neplanuotoms pajamoms ir mokesčių daliai. Manoma, kad nominalus deficitas šiais metais ES išaugs daugiau nei dvigubai iki 4,5 proc.
Infliacija sparčiai mažės
Prastėjant ES ir pasaulio ekonomikos augimo perspektyvoms bei blogėjant padėčiai darbo rinkose, smarkiai kilusios prekių kainos, dėl kurių 2008 m. vasarą infliacija pasiekė aukščiausią tašką, nuo to laiko ėmė mažėti. Dėl šių veiksnių infliacijos prognozės, palyginti su rudens prognozėmis, yra mažesnės. Dabar tikimasi, kad vartotojų kainų infliacija ES sumažės nuo 3,7 proc. 2008 m. iki 1,2 proc. 2009 m.
A.Kubilius su EK prognozėmis sutinka
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius su EK prognozėmis sutinka. Jo teigimu, Lietuva išties pasižymi ypatybe visus procesus – tiek ekonomikos nuosmukius, tiek pakilimus - patirti šiek tie vėliau nei visa Europa ar Baltijos valstybės.
„Manęs nestebina tokios prognozės, nes aš iš savo patirties žinau, kad visose trijose Baltijos valstybėse procesai vyksta labai panašūs – ar tai būtų krizės, ar pakilimai – su vienu Lietuvos ypatumu: visi procesai pas mus įvyksta vėliau“, - pirmadienį žurnalistams sakė A. Kubilius, drauge pridurdamas, kad Lietuva, be kita ko, patirs ir energetinius išbandymus.
Kaip žinoma, stodama į ES Lietuva įsipareigojo 2009 m. pabaigoje uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (IAE), tuo tarpu nauja atominė jėgainė gali būti baigta tik apie 2018 m., o elektros tiltai į Švediją ir Lenkiją – 2012 m.
Kaip anksčiau yra sakęs ankstesnės Vyriausybės suformuotos komisijos, kuri rūpinosi elektros energijos tiekimo saugumu po 2009 m., vadovas Aleksandras Abišala, gali būti, kad Lietuva susidurs su fiziniu elektros energijos trūkumu.