Prancūzija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija ir Airija yra pažangios inovacijų diegėjos. Airijos pažanga – pati sparčiausia;
Kipras, Islandija, Estija, Slovėnija, Čekija, Norvegija, Ispanija, Portugalija, Graikija ir Italija yra šalys vidutiniokės;
Malta, Vengrija, Slovakija, Lietuva, Lenkija, Kroatija, Rumunija, Latvija, Bulgarija ir Turkija yra besivejančiosios šalys. Jų rezultatai gerokai atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau jos, išskyrus Lietuvą ir Kroatiją, artinasi prie ES vidurkio.
Lietuva yra besivejančių grupėje, jos rezultatai gerokai žemesni už ES vidurkį. Tačiau priešingai nei kitų grupės šalių, Lietuvos pažanga lėtesnė nei ES vidurkis. Santykinės stipriosios pusės pagal vidutinį šalies rezultatą yra žmogiškųjų išteklių, finansų ir rėmimo, verslumo dimensijos, o santykinės silpnosios pusės yra įmonių investicijų, papildomų rezultatų ir naujovių kūrėjų dimensijos, teigiama Europos Komisijos pranešime.
Per penkerius tyrimo metus kurti ir diegti naujoves labiausiai skatino finansų ir rėmimo, papildomų rezultatų ir žmogiškųjų išteklių dimensijos, ypač socialinių inžinerijos ir humanitarinių mokslus baigusių universitetų absolventų skaičius (10,8 proc. augimas), privatūs kreditai (27,9 proc.) ir Bendrijos prekių ženklų registravimas (19,4 proc.).
Verslumo ir sąsajų dimensijos rezultatai pablogėjo, ypač dėl sumažėjusio inovatyvių įmonių bendradarbiavimo su kitomis įmonėmis (-8,7 proc.) ir dėl mažėjančio įmonių, diegiančių produktų ar procesų naujoves, skaičiaus (-6,1 proc.).
Nuo 2001 m. kasmet rengiamoje EIS suvestinėje skelbiami visų ES šalių naujovių kūrimo ir diegimo rezultatai.
