Kaip tai bus padaryta, neatskleidžiama, bet visų verslo asociacijų susitikimo organizatoriai teigia, kad Vyriausybė negalės ignoruoti to, ką išgirs. Jeigu verslininkai rengia ultimatumą Vyriausybei ar naująjį antikrizinį planą – to galima laukti kovo 19-ąją.
Plano architektai – trys
„Antikrizinis planas buvo kuriamas naktimis. Reformatoriai, naktinėdami prie rašomųjų stalų, siautėjo po mokesčių sistemą kaip nelabieji Valpurgijos naktį, – teigė LLRI prezidentė Rūta Vainienė. – Tas planas – kažkokia tragedija. Iki šiol negalime patikėti tuo, ką matome.“ Tokiais žodžiais ji pradėjo susitikimą su verslininkais Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (PPAR).
Prieš imdamasis kurpti antikrizinį planą premjeras Andrius Kubilius, pasak R.Vainienės, atvirai šantažavo visą tautą: „Arba litas, arba reforma.“ Taip buvo bandoma įtikinti, kad yra tik du keliai – arba devalvuojamas litas, arba visi įsikinkome į sunkesnį mokesčių vežimą.
„Net nebuvo užsiminta, kad yra ir trečias kelias – valdžios išlaidų mažinimas. Atrodo, kad merdint ekonomikai valdžia ir toliau išlaidaus lyg niekus nieko, – piktinosi R.Vainienė. – Padarė chaosą mokesčių sistemoje, ir tuo didžiuojasi. Sukurta net 60 įstatymų pakeitimų, juos keičiant reikės keisti dar 106 su jais susijusius įstatymus.“
LLRI prezidentė nėra tikra, kad klaidos (kai kurias jų jau pripažįsta reformos rengėjai) įsivėlė tik dėl skubos. Ji spėja, kad kai kurios „minos“ verslui galėjo būti padėtos sąmoningai – pavyzdžiui, kažkieno įgyvendinta sena svajonė išnaikinti individualias įmones.
„Yra trys antikrizinio plano architektai – finansų ministras Algirdas Šemeta, Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė ir Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis, – įvardija „brainstormininkus“ R.Vainienė. – R.Kuodis – puikus ekonomistas, bet būtent jis jau beveik dešimtmetį nusiteikęs prieš individualias įmones.“
Planas pasmerktas
Susitikime su verslininkais LLRI prezidentė teigė neabejojanti, kad jau netrukus A.Kubiliaus Vyriausybė įsitikins savo antikrizinio plano neveiksmingumu. „Jau vasario pabaigoje taps aišku, kad Vyriausybės planai padidinus mokesčių naštą surinkti 2 milijardus litų – teorija. Masiškai, ir ne tik dėl krizės, o ir dėl naujų mokesčių, mažėja darbo vietų. Verslas traukiasi į šešėlį“, – teigė Rainienė.
Smulkiųjų ir vidutinių įmonių savininkai per susitikimą tvirtino, kad jiems liko tik du keliai: bankrutuoti arba slėpti pajamas. Ir kaip kitaip, jei, pavyzdžiui, individualios įmonės savininkas, kuris pats dirba savo įmonėje, turi mokėti „Sodrai“ mokesčius ir kaip savininkas, ir kaip samdinys. Apskaičiuota, kad kartais valstybei tektų atiduoti nuo 50 iki 80 procentų pajamų.
„Nauji mokesčiai „Sodrai“ – beprotybei ribų nėra. Mokesčiai išaugo, o paslaugos kokybę visiems liko vienoda, – piktinosi R.Vainienė. – Ir apskritai nauji mokesčiai per sudėtingi.“
Praregėjo ir surengė performansą
Po sausio neramumų sostinėje Vyriausybė lyg ir praregėjo – pripažino, kad planas nėra tobulas. A.Kubilius, anot pašnekovės, dabar tik ir ragina taisyti antikrizinį planą.
„Visos verslo institucijos ir ekonomistai, kaip ir LLRI, tik ir girdi: siūlykite savo variantus – tik greitai, greitai. Bet tikėtina, kad tai – veiksmo imitaciją, nes pasiūlymai ignoruojami net neįsigilinus į jų esmę, – kaltina R.Vainienė. – Tikras performansas.“
Pasak LLRI prezidentės, atrodo, kad visus juos blokuoja antikrizinio plano pagrindinis autorius A.Šemeta. „Ką gali padaryti, kai Vyriausybės koridoriuose vaikšto A.Šemeta“, – sakė ji. Kaip kitaip, jei ne absurdu, galima pavadinti gyventojų nekomerciniais tikslais turimo NT pardavimo pajamų apmokestinimo pakeitimus. Kito nei gyvenamasis būstas NT perleidimo atvejais minimalus laikotarpis, kurį išlaikius turtą nuosavybės teise pajamos neapmokestinamos, pailgintas nuo 3 iki 10 metų.
„Kai nekilnojamojo turto kainos kritusios, ko galima tikėtis iš tokio sprendimo. Nei žmogus rodys, kad brangiau parduoda, nei jis gali parduoti brangiau“, – sakė R.Vainienė. Kiti Vyriausybės sprendimai taip pat abejotini. „Pakėlė kuro akcizą – degalinių apyvarta krito 30 procentų. Šiaurės Lietuvos gyventojai traukia į Latviją, dzūkai ir suvalkiečiai – į Lenkiją ir Baltarusiją degalų pirkti. Tas pats su daugeliu mokesčių reformos idėjų“, – tikino R.Vainienė. Įžūliausias sprendimas atimti iš būsimų pensininkų (investavusių į privačius pensijų fondus) 1,5 milijardo litų, o su akcijų perspektyva – gal ir visus 20 milijardų litų.
Įvykių prognozė
LLRI prezidentė mano, kad įtikinamiausias šalies politikos ir ekonomikos artimiausių mėnesių įvykių scenarijus yra gana paprastas. Vasario pabaiga. A.Kubiliaus Vyriausybė įsitikina, kad antikrizinis planas nepasiteisino – biudžetas liko skylėtas ir, ko gero, dar su didesnėmis skylėmis.
Kovas, balandis. Politizuotas metas – prasideda rinkimų kova dėl prezidento ir europarlamentarų postų. Todėl permainų nebus.
Gegužė, birželis. Tikėtina, kad teks skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF).
Liepa. Bus įgyvendintas A.Kubiliaus planas B – PVM mokestis bus padidintas iki 22 procentų, ir bus įvestas NT mokestis.
Apie šį mokestį R.Vainienė sakė, kad tai bus mokestis-peilis – jis gali papjauti bankų skolininkus. „Kiekvienas viliasi, kad NT mokestis konkrečiai jo nepalies. Tačiau niekas nežino, kaip nuspręs Vyriausybė, – teigė LLRI prezidentė. – Tačiau blogiausia, kad mokestis bus skaičiuojamas pagal senus NT registro duomenis. Tokie duomenys perskaičiuojama kas 5 metai, todėl mokesčiai bus apskaičiuoti pagal senas dar „burbulines“ kainas. Tai gali būti mirtinas smūgis NT turėtojams, nes daug jų tą turtą įsigijo skolintais iš bankų pinigais.“
Valpurgija gali pasikartoti
Išgirdę gegužės ir birželio prognozes į sutikimą su LLRI prezidente atėję verslininkai sujudo: „Jeigu jau neišvengiamai reikės skolintis iš TVF, tai kam iš viso reikėjo kurti žiaurią mokesčių sistemos reformą?“
„TVF reikalavimai gali būti labai griežti ir žlugdantys, todėl reikia stengtis išgyventi be jo paramos. Tačiau tam sukurta antikrizinė programa, atrodo, tik ir stumtelės į TVF glėbį“, – aiškino R.Vainienė.
TVF suteikdama paramą neretai pareikalauja iš valstybės labai drastiškų sprendimų, tarp tokių būna ir valiutos devalvacija. Juk pats A.Kubilius prieš mokesčių reformą grasino: „Arba litas, arba reforma.“ O kas bus, jeigu argumentas neteks prasmės ir virs teiginiu: „Ir litas, ir reforma.“
„Nematai jokių ekonominių priežasčių „atrišti“ litą nuo euro, ir jį devalvuoti. Jeigu ir bus toks sprendimas, tai jis bus politinis, – sakė LLRI prezidentė. – Nelabai tikiu, kad Vyriausybė ryžtųsi tokiai beprotybei – žmonės ant šakių iš Seimo rūmų juos išneštų.“
Nors ir neigianti lito devalvavimą LLRI prezidentė kiek vėliau susitikime prisipažino, kad važiuodama pirmadieniais darban kaskart pasižiūrinti į bankų langus. Pagal nerašytas taisykles visi svarbūs sprendimai priimami iš sekmadienio į pirmadienį.
„Kas gali užtikrinti, kad nesulauksime dar vienos Valpurgijos nakties, – sakė R.Vainienė. – Kad ir kaip būtų, iki rinkimų ir kol vyks rinkimai į šalies prezidento postą ir Europos Parlamentą, litas tikrai nebus judinamas.“
Kaip klostysis šalies ūkio ir finansų reikalai, priklausys nuo įvykių Latvijoje – gal ir netiesiogiai nuo tų įvykių, bet Latvija šiuo metu, anot pašnekovės, yra lyg veidrodinis Lietuvos ateities atspindys.
„Stebėkite Latvija ir žinosite, kas vyks pas mus“, – patikino LLRI prezidentė.
Bandys įtikinti
Būtinybės stebėti kaimynus, norint sužinoti, kas mūsų laukia, gali ir nelikti, jei A.Kubiliaus Vyriausybė pradės ryžtingą plano korekciją ir nebedalins verslui tuščių pažadų. Pavyzdžiui, 4 milijardais litų paremti verslą. Tų pinigų, pasak LLRI prezidentės, nėra ir nebus.
Vadinamiesiems „brainstormininkams“ padėti atsikvošėti žada susivienijęs verslas. „Kovo 19 dieną Vilniuje bus surengtas svarbus visų Lietuvos verslo asociacijų suvažiavimas“, – priminė R.Vainienė. Kaip baigsis suvažiavimas – ultimatumu Vyriausybei ar konkrečiais pasiūlymais, kaip redaguoti A.Šemetos antikrizinį planą, ar iš karto bus abu variantai, R.Vainienė nepatikslino.
„Vyriausybė negalės ignoruoti to, ką išgirs“, – patikino ji