„Mane neramina tai, kad tie pinigai verslą pasieks per vėlai. Tai yra, kol planas pradės realizuotis, nes verslas gali tikėtis papildomų lėšų apie birželį, o, man atrodo, kad patys kritiškiausi mėnesiai bus pirmasis ketvirtis: sausis, vasaris, kovas, todėl dalis įmonių gali tiesiog nesulaukti to birželio", – žurnalistams antradienį sakė R. Rudzkis.
Todėl, analitiko nuomone, Vyriausybės žadamą planą reikėtų skubinti ir ūkiui gaivinti skirti daugiau lėšų nei planuojama. Jo manymu, reikėtų pasinaudoti Latvijos pavyzdžiu ir pabandyti pasiskolinti kiek galima daugiau pinigų.
Jis prognozuoja, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, BVP gali smukti ir iki 7 proc. Toks efektas esą gali būti dėl ypač gero praėjusiųjų metų pirmojo ketvirčio augimo, kai BVP kilo 7 proc.
Analitikas prognozuoja, kad šių metų metinis BVP smukimas gali būti 5 proc.
„Pakutinįjį praėjusiųjų metų ketvirtį statistiškai pagerino „Mažeikių nafta", kuri paskutinįjį 2007 m. ketvirtį labai daug nedirbo. Be „Mažeikių naftos" efekto smukimas galbūt buvo maždaug 3 proc.", – sakė jis.
Tuo tarpu ūkio ministras Dainius Kreivys antradienį žurnalistams tvirtino , kad dar šią savaitę planuojamame patvirtinti plane bus numatyti keturi pagrindiniai ūkio gaivinimo ir palaikymo blokai. Pirmuoju įvardijamas kreditavo atgaivinimas, žadama, kad jau po poros mėnesių įmonės galės tikėtis sulaukti iki 35 tūkst. eurų dydžio mikrokreditų. Antra dalimi įvardijamas darbo vietų statybos sektoriuje išsaugojimas, trečia – Europos Sąjungos lėšų spartesnis įsisavinimas, ketvirta – verslo saulėtekio priemonės.
„Vieni analitikai sako, kad užteks (priemonių – DELFI), kiti sako, kad neužteks, šiandien mes kuriame planą ir manome, kad šiam momentui jo turėtų pakakti. Jeigu ateityje skaičiai ir ekonominė situacija blogės, tada ir žiūrėsime, ką daryti", – sakė ministras.
„Šiandien aš tikrai nenorėčiau panikuoti, nes man, tai, apie ką mes kalbame, panašu į paniką. Aš visus kviesčiau optimistiškiau žiūrėti, nes nuo mūsų lūkesčių, nuo to, apie ką mes šnekame ir kaip šnekame, priklauso ir mūsų ekonomikos padėtis, nes pagrindinis ekonomikos variklis yra lūkesčiai", – tęsė D. Kreivys.
Jis skaičiuoja, kad Lietuvos planuojamas ekonomikos gaivinimo planas yra solidus lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, nes vidutiniškai šalys jam skiria maždaug 1,5-2 proc. BVP, tuo tarpu Lietuva – apie 4 proc.
Dalį reikiamų lėšų Lietuva tikisi gauti iš Europos investicijų banko, Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko.