A.Kubilius ir A.Šemeta tarsis su švedais dėl bankų „kranelių atlaisvinimo"

Premjeras Andrius Kubilius tikisi vasarį vyksiančiame susitikime su Švedijos kolega turėti galimybę pakalbėti ir apie Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo sąlygas. Su Švedijos finansų ministru planuoja susitikti ir Lietuvos finansų ministras Algirdas Šemeta.

Jis penktadienį Vyriausybėje vykusiame verslo forume ragino bankus „nematuoti visų įmonių pagal vieną kurpalį" ir skolinti pinigų apyvartinėms lėšoms perspektyvioms įmonėms.

„Be abejo, skandinavų bankai ir ypač švedų bankai vaidina ypatingai didelį vaidmenį Lietuvoje. Patys kai kurie švedų analitikai pripažįsta, kad tam tikra prasme dėl dabartinės ekonominės situacijos padėties visose Baltijos valstybėse atsakomybę turėtų prisiimti ir tie patys bankai, kurių galbūt kreditavimo politika ne visada buvo labai gerai apgalvota ilgalaike prasme.

(...) Aišku, čia pačią didžiausią atsakomybę turi prisiimti nacionalinės vyriausybės ir bankų veiklos priežiūros institucijos, – kalbėjo premjeras.

Finansų ministro teigimu, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos ir pasaulio valstybėse yra „atsiradęs nepasitikėjimo elementas tarp verslo ir bankų ir reikia ieškotų būdų, kaip tas problemas išspręsti".

„Iš to nepasitikėjimo atsiranda tokių situacijų, kai bankai visus tarsi pradeda matuoti pagal vieną kurpalį ir neskirti tų įmonių, kurios yra perspektyvios ir kurios turi eksporto rinkas ir kurioms tiesiog trūksta apyvartinių lėšų. (...) Mano žinia ir buvo, kad iš tikrųjų bankai atidžiau pasižiūrėtų į verslą, ir tą, kuris yra perspektyvus, finansuotų", – žurnalistams po forumo tvirtino A. Šemeta.

Tuo tarpu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad „politinis sprendimas laužti duris yra šiek tiek menkai efektyvus, nes viską lemia ekonomika".

„Politiniai pasikalbėjimai, be abejo, yra svarbūs, tačiau kaip papildantys ekonominius argumentus. Šiuo metu noras investuoti į Baltijos šalis mažėja ne tik tarp finansinių institucijų, bet ir tarp užsienio investuotojų.

Akivaizdžiai matome, kad nebėra tiesioginių užsienio investicijų ir tai yra labai suprantama išdava to, kad Lietuvoje ekonominė padėtis traktuojama kaip blogesnė nei daugelyje Rytų ir Vidurio Europos valstybių", – sakė jis.

Pernai komercinių bankų išduotų kreditų portfelis augo maždaug 18 proc., tai yra gerokai mažiau lyginant su ankstesnių metų tempais. Taip pat per praėjusius metus gerokai pabrango skolinimasis litais, sugriežtėjo bankų rizikos vertinimas.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad šalyje trūksta patrauklių investicinių projektų, kuriems būtų galima skolinti pinigus, tačiau jaučiamas didelis įmonių poreikis skolintis apyvartinėms lėšoms.

DELFI primena, kad didieji Lietuvoje veikiantys bankai – SEB ir Swedbank – priklauso tokio paties pavadinimo Švedijos bankams, o „DnB Nord" bankas priklauso Danijoje registruotai „DnB Nord" bankų grupei.