Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo leisti darbdaviams ir darbuotojams patiems kolektyvinėse sutartyse sutarti dėl viršvalandinio darbo, darbo laiko, prastovų apmokėjimo, ilgesnių neapmokamų atostogų, atostogų ilgio, išeitinių išmokų dydžių, terminuotų ilgalaikių sutarčių.
„Mūsų darbo rinkos reguliavimas nėra pakankamai lankstus ir pritaikytas tiems iššūkiams, su kuriais susiduria visa ekonomika. (...) Kai verslas neturi pakankamai lėšų apmokėti darbo jėgą, tai klausimas, kas yra geriau, ar kad jis lanksčiai mažintų darbo dienos apimtį, ar geriau, kad jis nesugebėdamas spręsti tos problemos eitų į bankrotą ir atleistų visus darbuotojus", – žurnalistams antradienį sakė premjeras.
Tiek A. Kubilius, tiek SADM ministras Rimantas Jonas Dagys pripažįsta, kad priemonių imamasi dėl ekonomikos sunkmečio.
Premjero teigimu, siekiama, kad „sunkmetis įmonėms nesibaigtų bankrotais ir visų darbuotojų atleidimu".
„Kad būtų aiškiau, įsivaizduokite, kad tarptautinės konvencijos yra minimumas, žemiau kurio negalima nueiti, nes tai yra mūsų įsipareigojimas, Europos Sąjungos standartai, mes jų negalime liesti. Tuo tarpu mūsų Darbo kodeksas yra griežtesnis nei standartai, taigi tai, kas yra tarp Darbo kodekso ir tarptautinių standartų gali būti įvairūs pakeitimai, dėl kurių kolektyvinėse sutartyse susitaria darbuotojai su darbdaviu", – sakė R. J. Dagys.
Jo teigimu, dėl siūlomo pakeitimų paketo bus deramasi su profesinėmis sąjungomis ir bendro sprendimo siekiama Trišalėje taryboje. Lietuvos laisvosios rinkos institutas vasarą savo kreipimesi į pagrindines valdžios institucijas ragino sumažinti ar bent nedidinti minimalaus darbo užmokesčio, leisti sudaryti darbo sutartį ne tik raštu, bet ir žodžiu, sutrumpinti atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva terminus, supaprastinti 14-16 m. vaikų įdarbinimą.
Darbo santykių liberalizavimą Vyriausybei dar vasarą siūlė kai kurie analitikai. Tąkart jie tvirtino, kad Lietuvoje reikia liberalizuoti darbo santykius, leisti darbuotojams ilgiau dirbti, imti daugiau nemokamų atostogų, diferencijuoti minimalų atlyginimą pagal skirtingas amžiaus grupes.
Šiuo metu nedarbas Lietuvoje sparčiai auga. Prognozuojama, kad metų pabaigoje jis pasieks 10 proc.